98% organizacijų naudoja atvirojo kodo programas

Dėl paskutinio santykio ginčyčiausi iki nukritimo, bet tiek jau to. O šiaip malonūs ir įspūdingi rezultatai...

Ar yra kokią ubuntu programa, kuri leistų diegti ir vykdyti windows'ams skirtas programas?

nors galima atsisiųsti ir per ubuntu software center yra ir dar keletas kitų bet jos ne tokios populiarios. Iš bėdos galima pasinaudoti ir Virtual Box kurio dėka galima užsikrauti ant darbalaukio pilnai funkcijonuojančią OS.

faktai, Wine arba CrossOver'is, pastarasis mokamas. Bet tikrai ne viskas 100 % veikia. Vis dėl to Windows'ams sukompiliuotos programos yra joms ir skirtos. Bene geriausia turėti arba virtual'e arba dual boot'e windows'us dar priedo jei reikia kažkokių specifinių programų.

Na klasikinis atsakymas - Wine (http://www.winehq.org/)

Ok. Ačiū. Pastaruoju metu po truputį renku info apie ubuntu, nes vis svarstau pereiti prie nemokamų gėrybių.

Man irgi labai patinka Ubuntu ir nemokamos programos. Bet Windows'ų vistiek negalėčiau mesti, nes žaidžiu žaidimus, naudoju Steam, ir t.t. O dual boot daryti irgi per daug rizikinga, nes nėra garantijos, kad Ubuntu su Windows'ais gražiai sugyvens. Kažkada buvau įsitikinęs su Ubuntu ir Windows XP Dual Boot. XP tiesiog pakibdavo dažnai kas kokį pusvalandį ar po kelių valandų... tiesiog užsibuginti kas nors gali.

Tai cia jau tavo sistema kalta manyciau : )

jei strigo XP tai dual boot'as negalėjo turėti įtakos, sugyvenimas nesugyvenimas neturi prasmės, nes kai būna dual boot'as, tai arba vieną OS pasileidi ir naudoji arba kitą, nėra jokių išimčių šiuo atveju. Beje pats dual boot'as aplamai ir yra tam, kad išspręstų problemą turėti kelias OS viename kompiuteryje, kad galėtum pasirinkt kompo įjungimo metu kurią paleist.

Jeigu abi operacines sistemos irasytos i ta pati diska (kas visiskai imanoma, bet LABAI nepatartina), tada labai tiketina, jog pjausis linux'ai su windows'ais. Elementariausias patarimas butu susirasti aprasyta kaip perskelt diska i kelias dalis ir i viena irasyt windows'us, i kita - linux'us, tada 100% jie tarpusavy nesipjaus, jei kazko labaiimantraus nesugalvosi...

O man Ubuntu neypatinga patinka. Kaip ir beveik visi atvirų programų propaguotojai bando išauklėti žmones savaip: jums nereikia grafikos, sėdėkite komandinėje eilutėje ir barškinkite kodus. Ką, jūs nežinote ką ten reikia barškinti? Kaip, nejaugi jūs neturite informatiko diplomo? Na tai $man man Debian/Ubuntu aišku turi pliusų - gerai veikiantį labai greitą apt, didelės saugyklos. Bet tas visas bandymas perauklėti vartotojus, ignoruojant faktą, kad >80% informacijos gaunama akimis, o grafiką kaip pastebime daug kas mėgsta, atrodo mažų mažiausiai kaip rinkos negerbimas. Todėl aš mėgstu opensusę, mandrivą - jie daugiau juda šia kryptimi. O sėdėt komandinėje eilutėje ir vien barškinti ten kodus palikime grynai megėjams. Idealiausia aišku kai daug ką gali daryti grafinėje aplinkoje ir viską eilutėje. Bet eilutė turi vieną baisinį trūkumą - reikia žinoti ką ten rašyti. Kas dėl asmeniškai manęs tai man Linux prie širdies, dabar štai kaip tik eisiu juos instaliuoti Deja ne visos man reikalingos programos veikia, todėl visuose naudojamuose kompuose kelias operacines įsidedu.

Man atrodo, svarbiausia, kad mokyklose būtų mokoma dirbti su atvirojo kodo ar nemokama programinė įranga. Taip būtų ir šiek tiek sumažinta piratavimo problema, ir nebūtų tokio prisirišimo prie kokio nors mokamo produkto.

kai linux bus 1:1 windows kopija tik nemokama tada ir pereisiu prie linux ir opensource programu:D

(tiesa sakant ant Windows'ų esi kada nors naudojęs tokį dalyką kaip AutoCAD tai žinok ten valdoma komandine eilute ir tai bene pati galingiausia tikslaus braižymo CAD programa). Tavęs niekas nevaržo (išskyrus GUI sąsają, nes ne visada įmanoma visus nustatymus sudėti, nes po to gaunasi labai griozdiškos programos) kaip Tu nori taip Tu ir darai.

http://www.techhail.com/wp-content/uplo ... ration.jpg

Didžioji dalis mano pažįstamų naudoja: Firefox, Google Chrome, Thunderbird, Eclipse, VLC, 7-Zip ir pan. Visos šios programos yra atviro kodo programos. Daugelis šių naudotojų nė nenumano, kad didžioji dalis jų naudojamų programų yra atviro kodo! Labai gerai, kad atsiranda tokie straipsniai, kurių dėka žmonės, bent šiek tiek apsišviečia.. Komandinė eilutė yra labai galingas įrankis ir tikras IT profesionalas turėtų ją mokėti. Komandinę eilutę reikia mokytis, bet jos dėka kompiuteris valdomas nepalyginamai greičiau, o dažnai tam tikrus veiksmus galima atlikti tik komandų dėka, visoms įmanomoms situacijoms mygtukų nepripaišysi, o komandos naudoją unifikuotą tarpusavio bendravimo sąsają, todėl apjungiat kelias komandas, gaunama labai daug įvairių galimų kombinacijų, ką grafiškai realizuoti būtų labai sunku. Bet tai ką parašiau skirta IT profesionalams, tokios Linux distribucijos, kaip Ubuntu ar OpenSuse orientuotos į paprastus namų kompiuterių naudotojus, todėl jokios komandinės eilutės jiems naudoti nereikia, nes viskam yra mygtukai, meniu, valdymo panelės ir pan.

Kaip kiti jau minėjo dual bootas dėl WinXP lūžinėjimo tikrai neturėtų būti kaltas. Susidėjai į vieną skirsnį Win į kitą Linux (pradedantiesiems geriausiai Win, o po to Linux seka) ir turėtų viskas suktis. Daugiau apie skirsnius ir linux diskų sistemą gali pasiskaityti čia: http://www.infoguru.lt/2010/04/ubuntu-l ... kirsniais/ Smagu girdėti kad žmonės pradeda suprasti, kad atviro kodo programos tikrai dauguma atvejų yra daugiau negu pakankamos, o dažnai net ir lenkia komercinius analogus. Tai yra natūralu, nes tie patys programeriai programina ir tas ir tas...

Nesupratai apie ką aš kalbu. Ne apie pačių Linux išvaizdą, beje, nuorodų net nežiūrėjau, žinau ir taip kaip atrodo. Kalbu apie kasdien vartojamas komandas, pvz.: $mplayer -abs 65536 -delay -0.4 -nobps ~/movies/test.avi $mencoder "mf://*.tga" -mf fps=25 -o output.avi -ovc xvid -xvidencopts pass=2:bitrate=3000 -vf scale=320:240,eq2=1.5 $vlc -vvv input_stream --sout '#duplicate{dst= rtp{mux=ts,dst=239.255.1.2,port=5004,sdp=sap://,name="OriginalStream"}, dst="transcode{vcodec=mp4v,acodec=mpga,vb=800,ab=128}: rtp{mux=ts,dst=239.255.1.3,port=5004,sdp=sap://,name="TranscodedStream"}"}' Štai į tokias komandas reikia žinoti ką rašyti, o tą deja ne visi sugeba, arba tingi. Čia tik keli nedideli pavyzdžiai.

ir viskas, jeigu nori papildomų nustatymų jie rašosi po brukšnelio pvz. --version, parodo versiją -h arba --help rodo programos aprašymą/pagalbą Ir išvis nukopinai velniai žino iš kur trijų programų paleidimą ir valdymą: mplayer, mencoder, vlc... net nesigilinęs kam tos komandinės eilutės... Beje man tas būdas daug patogesnis, nei knistis po kokios programos gui ir dėlioti varneles ar ieškoti papildomų nustatymų

Visi renkasi rezultatui pasiekti tą būdą kuris jam priimtiniausias. Niekas su pagaliu juk nemuša ir neliepia naudoti komandinį mplayer. Tam yra skirti įvairūs grafiniai apvalkalai: smplayer, gmplayer. mencoder ir ffmpeg irgi turi begalę grafinių apvalkalų. vlc turi kartu tiek ir grafinę, tiek ir konsolinę sąsają. Bet kuo konsolė yra naudinga? Tuo kad konsolė yra lankstesnė. Su konsole galima be problemų darbą automatizuoti. Konsolės komandą ar skriptą be problemų galima nusikopijuoti ir po kažkiek laiko (net ir po kelerių metų) ta komandą nesunkiai paleisti vėl ir vėl. Su grafiniais įrankiais taip nėra, po ilgesnės pertraukos tenka mokytis jais naudotis iš naujo.