Pirmojo Lietuvoje jūrinio vėjo elektrinių parko statybas galima drąsiai vadinti ambicingiausiu ir svarbiausiu šio dešimtmečio projektu energetikoje. Skaičiuojama, kad kasmet jis pagamins iki trijų teravatvalandžių (TWh) žalios elektros energijos ir patenkins apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Tačiau vien tuo parko įtaka nesibaigia. Naujos gyvybės jis turėtų įpūsti visam Klaipėdos regionui. Tikimasi, kad projektas kurs naujas darbo vietas, skatins pasilikti esamus ir atvykti naujus gyventojus. Tiesa, tai įmanoma tik su viena sąlyga – miestas ir bendruomenė tokiam virsmui turi pasiruošti.

Kas užpildys laisvas darbo vietas?

Apie galimybę Baltijos jūroje statyti vėjo elektrinių parką diskutuota jau seniai. Ši vieta elektros energijos gamybai palankesnė ir efektyvesnė nei sausuma, mat jūroje vėjui kliūčių nesudaro jokie natūralūs barjerai, tokie kaip medžiai, kalnai ar pastatai, mažiau trikdomas ir aplinkinių gyvenimas. Be kita ko, elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją jūroje – efektyvesnė ir stabilesnė nei sausumoje. Projekto vystymo procesą ilgino ir tinkamos vietos paieškos bei ekologinių klausimų sprendimas. Be to, jūrinis vėjo parkas pareikalaus didžiulių investicijų.

Vis dėlto, šiemet jam pagaliau uždegta žalia šviesa. Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ kartu su partneriu vystys pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje.

„Projekto energetinė ir strateginė reikšmė Lietuvai ir visiems jos gyventojams bei visam mūsų regionui yra milžiniška. Tačiau nederėtų pamiršti ir antrinių jo naudų. Visų pirma, ekonominio ir socialinio poveikio visam Klaipėdos ir pajūrio regionui. Mes skaičiuojame, kad jūrinio vėjo elektrinių parkas sukurs daugybę naujų darbo vietų. Šis projektas įpūs naujos gyvybės ne tik visam miestui, bet ir regionui“, – teigia „Ignitis renewables“ žmogiškųjų išteklių vadovė Božena Petikonis-Šabanienė.

Tikimasi, jog įgyta patirtis, vystant jūrinę vėjo energetiką Lietuvoje, paskatins ir kitas inovacijas mūsų šalyje, pavyzdžiui, pagamintas žalias vandenilis galės būti naudojamas įvairiuose sektoriuose, maišomas su gamtinėmis dujomis, eksportuojamas į užsienio rinkas. Ilguoju laikotarpiu potencialo sukurti pridėtinę vertę taip pat turi investicijos į tyrimus jūrinės vėjo energetikos ir aplinkosaugos srityse.

Nepaisant to, ekspertai pabrėžia, kad pačios laisvos darbo vietos savaime nieko gero nereiškia. Reikia, kad būtų, kas jas užpildo. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad ieškančiųjų darbo Klaipėdos regione yra pakankamai. Nedarbas čia siekia 7,2 proc., o Užimtumo tarnyboje yra registravęsi apie 25,5 tūkst. bedarbių. Visgi tik kiek daugiau nei tūkstantis turi kompetencijas, kurių reikės darbui įgyvendinant jūrinio vėjo elektrinių parko projektą.

Kaip sako Užimtumo Tarnybos Klaipėdos regiono vadovė Jurgita Petraitienė, tai reiškia, kad regionui bus būtina pritraukti daugiau žmonių su tokiais gebėjimais. Keliai čia du: patyrusių specialistų priviliojimas, bei naujos jų kartos ruošimas.

„Kalbant apie žmonių pritraukimą, negalima visko suversti vien ant verslo pečių. Kartu su atlygiu, žmonėms labai svarbi ir infrastruktūra. Pasaulyje pastebima, kad jiems rūpi žalesni miestai, artumas iki netoliese gyvenančių šeimos narių. Norima gyventi mažesniame mieste, bet turėti tokias pačias galimybes, kaip ir didmiestyje. Taigi, labai didelė atsakomybė tenka savivaldybėms. Jos turi kurti tą infrastruktūrą, kuri yra aktuali talentams“, – sako ji.

Ragina žvelgti plačiau

Apie tai, kad Jūrinio vėjo parko atsiradimui turi ruoštis visas Klaipėdos regionas, kalba ir švietimo sektoriaus atstovai. Patyrusių darbuotojų pritraukimas iš tiesų labai svarbus aspektas, bet tai neišvengiamai būtų tik trumpalaikis sprendimas. Tuo pačiu metu būtina skatinti jaunąją kartą rinktis aktualias profesijas: jūreivystės, inžinerijos, mechanikos ir t.t.

Tačiau, kaip sako Lietuvos jūreivystės akademijos studijų vadovė Rima Mickienė, Klaipėdos čia dar laukia daugybė nepadarytų darbų. Jūrinio vėjo parkas pareikalaus naujų programų, investicijų treniruočių patalpoms, naujos įrangos, lektorių, papildymo bibliotekoms. Nepaisant to, ji tikra, kad Jūreivystės akademija gali tapti ne tik profesionalų rengimo, bet ir persikvalifikavimo centru.

„Lietuviai nori dirbti Lietuvai. Didelė dalis mūsų paruoštų specialistų dabar išvyksta, bet taip yra dėl to, kad pas mus tiesiog trūksta darbo vietų. Jūrinio vėjo parko projektas suteiks galimybę specialistams likti Lietuvoje, kur jie kuria šeimas, statosi namus. Tačiau sėkmei būtinas sėkmingas bendradarbiavimas tarp universitetų ir verslo įstaigų“, – įsitikinusi ji. 

Savo ruožtu, Kauno technologijų universiteto (KTU) doktorantas Jonas Vaičys mano, jog aukštosios mokyklos jau dabar ruošia puikius specialistus. Problema ta, kad įmonėse jiems nesudaromos galimybės siekti aukštesnių vadovų pozicijų, nors ir ruošiami bendresniam suvokimui ir platesniam žvilgsniui į ekonomiką bei tvarumą. Taip neišnaudojamas jų potencialas.

„Inžinerinėms specialybėms populiarumo trūksta dėl to, kad studentai aiškiai mato ribas. Dauguma aukšto lygio vadovų yra su ekonomikos ar vadybos, o ne energetikos ar inžinerijos diplomais. Jeigu į jūrinių specialybių kursus būtų įtraukiama daugiau tarpdisciplininių aspektų, tikėtina, kad ir susidomėjimas jomis būtų didesnis“, – įsitikinęs jis. 

Pabrėždamas specialistų ruošimo svarbą KTU Elektros energetikos sistemų katedros vedėjas Saulius Gudžius akcentavo, kad vykstant energetinei transformacijai reikalingi tarpdisciplininių žinių turintys specialistai. Prie tokių specialistų ruošimo proceso gali prisidėti ir įmonės. Visų pirma, kviesdamos tyrėjus ir doktorantus, suteikiant jiems galimybę daryti tyrimus, kviesti studentus į mokamas praktikas bei siųsdamos universitetams mentorius, kurie padėtų studentams iš akademinio gyvenimo pereiti į verslą.

„Lyginant su elektros inžinerijos programa, energetikos kryptis apima ženkliai daugiau potemių. Šios programos yra papildytos įvairiomis socialinių mokslų žinias suteikiančiais moduliais, nes ateities inžinieriai nebebus tiesiog elektrikai ar energetikai. Jie visų pirma bus energetikos ekspertai, kurių tikslas bus vartotojo gerovė“, – teigia jis. 

Uždaviniai sudėtingi, bet potenciali grąža didžiulė. Kaip sako „Klaipėda ID“ talentų projektų vadovė Jurgita Raišytė, regiono iš tiesų laukia labai daug namų darbų. Sėkmė čia tiesiogiai priklausys nuo gebėjimo skirtingoms interesų grupėms surasti bendrą kalbą ir kurti vieningą Klaipėdos ateities viziją.

„Ateinantys 5–7 metai regionui bus išskirtinai svarbūs. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Jeigu tinkamai sudėliosime tikslus ir priemones, kuriomis jų sieksime, gyvenimas Klaipėdoje pakils į naują kokybinį lygmenį. Turime šansą tapti ne tik jūreivystės, bet ir energetikos centru. Svarbiausia juo proaktyviai pasinaudoti, o ne laukti, kad viskas įvyktų savaime“, – ragina ji.

Komentarai (2)