Latvija už 600 milijonų perka oro gynybos sistemą. Štai kuo pasižymi ši įranga ()
Latvija pasirašė kelių šimtų milijonų eurų vertės sutartį dėl oro gynybos sistemos „IRIS-T“ tiekimo. Šalies krašto apsaugos ministerija pranešė, kad pasirašė sutartį su Vokietijos bendrove „Diehl Defense“, rašo „Militarnyj“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sutarties vertė – apie 600 mln. eurų, o sistema Latvijai bus pristatyta 2026 m.
Iki 2026 m. Latvija turės apmokytą personalą ir patobulintą infrastruktūrą, kad būtų galima visapusiškai naudoti ir prižiūrėti sistemą jos pristatymo metu. Šiuo metu tai bus didžiausias karinis pirkimas nuo Latvijos nepriklausomybės atkūrimo.
Latvija ir Estija kartu nusprendė įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „IRIS-T“.
„Šiandien pasirašėme sutartį dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos „IRIS-T“ tiekimo. Tai svarbus žingsnis plėtojant Latvijos oro gynybą“, – sakė Latvijos gynybos ministras Andris Sprūds.
Bendras to paties tipo oro gynybos sistemos pirkimas leis Latvijai ir Estijai sutaupyti savo biudžeto lėšų, taip pat palengvins abipusį Baltijos šalių gynybos koordinavimą.
Latvijos tikslas – sukurti daugiasluoksnę oro gynybos sistemą, kurioje trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos ne tik saugotų svarbius antžeminius objektus, bet ir dengtų viena kitą nuo priešo atakų.
Apie „IRIS-T“
IRIS-T (angl. (infrared imaging system tail/thrust vector-controlled, liet. Uodega/variklio vektoriumi valdoma infraraudonųjų spindulių stebėjimo sistema) yra vidutinio nuotolio infraraudonaisiais spinduliais valdomos raketos „oras-oras“, kuri gali turėti tiek „oras-oras“, tiek „žemė-oras“ variantus. Ji taip pat dar vadinama „AIM-2000“.
Ši raketa buvo sukurta XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje-XX a. pirmojo dešimtmečio pradžioje, pagal Vokietijos vadovaujamą programą, kurios tikslas buvo pagaminti trumpojo ir vidutinio nuotolio infraraudonaisiais spinduliais nukreipiamą raketą „oras-oras“, kuri pakeistų tuo metu kai kurių NATO šalių narių naudotą raketą „AIM-9 Sidewinder“. Programos tikslas buvo, kad bet kuris orlaivis, galintis paleisti „Sidewinder“, taip pat galėtų paleisti „IRIS-T“. 2005 m. buvo pradėtas naudoti „oras-oras“ variantas.
Vėliau atsirado antžeminės gynybos sistemų variantai: trumpojo nuotolio „IRIS-T SLS“ pradėtas naudoti 2015 m., o vidutinio nuotolio „IRIS-T SLM“ – 2022 m.
Vieną „IRIS-T SLM“ bateriją, kurią Ukrainai tiekia Vokietija, sudaro trys sunkvežimiuose sumontuoti paleidimo įrenginiai, kurių kiekviename yra po aštuonias raketas (jų veikimo nuotolis – 40 km) ir atskiras valdymo automobilis, kuris gali būti dislokuotas iki 20 km atstumu.
Vadovavimo mašinoje integruoti keli radarai, ir sistema gali vienu metu paleisti bei stebėti visas 24 raketas. „IRIS-T SLM“ gali atremti raketas „žemė-oras“ ir sparnuotąsias raketas, įskaitant žemai skriejančias „nematomas“ pavyzdžiui, „Kalibr“.
„IRIS-T SLM“ gali atakuoti oro taikinius iki 40 km atstumu, o trumpesnė „SLS“ versija – iki 12 km. 2022 m. spalio 19 d. Ukrainos šaltiniai pranešė, kad „IRIS-T“ numušė Rusijos raketą Černigovo srityje, už trisdešimties kilometrų nuo Kijevo.
„IRIS-T“ raketos nuolaužų nuotraukomis buvo pasidalinta socialiniuose tinkluose, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad IRIS-T „yra tikrai veiksminga sistema“ ir „labai gerai pasirodė“ – tačiau įrodymų, kad Vokietijos „IRIS-T SLM“ numušė būtent tą raketą, nebuvo, o kai kurie Ukrainos šaltiniai teigė, kad ji buvo numušta kita sistema.
Po kitos Rusijos raketų atakos prieš Ukrainą
2022 m. spalio 31 d. Ukrainos karinės oro pajėgos pareiškė, kad „IRIS-T“ raketos 100 proc. sėkmingai atrėmė ataką. Lapkričio 15 d. išplatinta filmuota medžiaga, kurioje, panašu, matyti, kad „IRIS-T“ sistema numušė dvi sparnuotąsias raketas. Viena raketa pasirodė esanti „Kalibr“.
2023 m. lapkričio 23 d. Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad Ukrainai bus perduotos dar keturios vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos „IRIS-T SLM“, kurios yra daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų (1,4 mlrd. JAV dolerių) vertės karinės pagalbos paketo dalis. Sistemos bus tiekiamos nuo 2025 m. Parengta pagal „Militarnyj“ ir kitų šaltinių informaciją.
Po kitos Rusijos raketų atakos prieš Ukrainą 2022 m. spalio 31 d. Ukrainos karinės oro pajėgos pareiškė, kad „IRIS-T“ raketos 100 proc. sėkmingai atrėmė ataką.
Lapkričio 15 d. išplatinta filmuota medžiaga, kurioje, panašu, matyti, kad „IRIS-T“ sistema numušė dvi sparnuotąsias raketas. Viena raketa pasirodė esanti „Kalibr“.
2023 m. lapkričio 23 d. Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad Ukrainai bus perduotos dar keturios vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos „IRIS-T SLM“, kurios yra daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų (1,4 mlrd. JAV dolerių) vertės karinės pagalbos paketo dalis. Sistemos bus tiekiamos nuo 2025 m.
Parengta pagal „Militarnyj“ ir kitų šaltinių informaciją.
