Saulės jegainės keliuose (Video)

Super siaip ideja.Pagalvojus kaip buna vasara karstom dienom išilęs asfalto paviršius,galima įsivaizduoti kiek energijos saules prapuola veltui,kuria tikrai galima panaudoti.

vienintelis perspektyvus dalykas ,mano nuomone, tai - svieciancios perejos.

kai sudes pjezogeneratorius i asfalta tai tada masina ne 5-10 l kuro 100 kilu naudos, bet 15-25, uztat aliektros turesim kad nezinosim kur det. amortizuose gal ir tiktu pjezo, na dar i dusliarke koki garso generatoriu... Tarkim ivyksta avarija ant fotodangos- pazeidziama danga ir nutrenkia srove, tas pats jei elektromobilis ikris i upe- tai ir vairuotojas ir zuvys aukstyn pilvais...

del kuro sanaudu - sutinku, o visa kita yra apsurdas.

Kol kas įprastų saulės elementų naudingumo koeficientas ir pačių elementų savikaina netinkama masiniam vartojimui, o čia tai išvis mėgėjų žaidimai. Pagaminti viską galima, bet kam reikalinga technologija, kai elektros savikaina gautųsi kokie 5Lt/KWh

Ar negeriau ir nepigiau sitas projektas http://www.climate-changer.com/climate/ ... r-project/ negu visokie keliai su saules baterijom ir pjezo benzo rijikais, arba sitas vejo malunas http://inhabitat.com/2007/11/26/super-p ... nt-page-1/

Kaip pjezoelektrikai sudeti po asvalto danga gali itakoti kuro sanaudas? Dabar ten prideta zvyro, skaldos, o tiesiant autobanus dar ir armatura iterpiama, ar nuo to keiciasi kuro sanaudos?

Keiciasi sanaudos, nes kelio danga turi deformuotis, kad generuotu energija, taigi visad vaziuosi ilenktu dangos dugnu ikalnen. Zinoma ta deformacija labai maza, bet vistiek energijos tvermes desnis galios Geriau tegu saligatvius tokia danga iskloja, kur daug zmoniu buna arba maximoj grindis, tai per diena pritryptu nemazai kilovatu

Kelio danga negali deformuotis daugiau nei kad dabar deformuojasi, kitaip reiks asvalta kas savate keist, arba isvis ieskot nauju medziagu kelio tiesimui, kas yra nerealu. Pasiskaitykit straipni apie tuos pjezoelektrinius modulius, ten sakoma, kad juos galima montuoti po asvalto, betono, ar bet kokia kita KIETA danga, tame tarpe ir po gelezinkeliu begiais.

As ir skaitau komentarus ir nesuprantu is kur cia padidejusios kuro sanaudos jums sapnuojas..... Pasiskaitykit fizikos 101 kaip perduodama energija is vieno kuno i kita. Asfaltui nereikia defromuotis daugiau nei jis deformuojasi dabar kad perduotu energija i tuos energijos generatorius.

Strong_Bad Kur tu čia matai tvermės dėsnius?Vidaus degimo variklių nk nėra 100% ir labai toli iki to, tad skaičiuoti tokius energijos nuostolius kaip pasipriešinimas visiškai nelogiška.Pažiūrėk kur vėjais paleidžiama daugiau nei puse energijos sudegant kurui ir kaip veikia vidaus degimo variklis ir iškart suprasi ,kad nesąmones kalbi, o jei ne, tai gal gali man apskaičiuoti pagal savo tvermės dėsnį kiek aš galėčiau sutaupyti kuro jei į automobilį sėsčiau nepavalgęs cepelinų?

Pagal tave, jeigu NK nera 100%, tai energijos tvermes desniai nebegalioja ir visiskai nebesvarbus papildomi nuostoliai? Atsiprasau, bet nesusilaikiau ir netycia suprunksciau is juoko perskaites tokia "logika". Dabar pagalvokim nelogiskai. Taigi, jeigu jau NK <50%, tai energijos nuostolis del ivairiu kitu priezasciu kuro sanaudom atsilieps DVIGUBAI. Ir, taip, pavalges cepelinu sudeginsi daugiau kuro nei vaziuodamas i darba be pusryciu. Labai norint galima viska suskaiciuot. Ziurek dar ir nuo pasirinktu padangu tavo kuro sanaudos gali lygiai taippat isaugt arba sumazet. Tai dabar toks gudrus budaamas man pasakyk is kur gausi 1 KWh energijos vaziuodamas tokia kelio danga? Man atrodo automobilis ja sukurs minkydamas ta danga. O dabar is automobilio atimk 1 KWh energijos, tai ji is niekur atsiranda ir nieks nesikeicia? Taigi, jeigu po kelio danga kist tokius itaistmus kurie "minkomi" kuria elektros energija, tai gal geriau iskart paklot kieta kelio danga, kuri nesideformuotu ir nekurtu energijos nuostoliu. Nes patys pagalvokit logiskai, minkymas nera 100% energijos kovertavimas, tarkim 50%, tai automobilio vidaus degimas vel 50% (grubiai), o rezultatas gaunamas 1KWh pagaminti reikia atimt 4KWh is automobilio. Ir kur jus cia matot utopine psauli gelbejancia ideja? Kaip jau sakiau, verciau saligatvius arba prekybos centro gringis isklot, nes ten energja butu imama is sriubos ir sumustiniu, o ne is kuro.

Neteisingai supratai.Kaip žinai į vieną cilindrą paduodamas fiksuotas oro ir degalų mišinys(galima pareguliuoti santykį bet ne tame esmė), kurio kiekis įvykus mišinio sprogimui yra pakankamas kad nustumtų stūmoklį iki galo.Taip pat žinai ,kad labai didelė energijos dalis iš sudeginto kuro išsklaidoma šilumos pavidalu, o mažesnioji dalis verčiama į mechaninį judėjimą, kurį priskiriame kaip naudingą atliktą darbą (nes variklis skirtas sukti o ne šildyti, nors panaudojama ir pastaroji savybė).Turbūt sutiksi, kad variklio galingumas priklauso nuo visų dirbančių cilindrų tūrio ir, kad apsukų dažniui didėjant nesikeičia mišinio kiekis paduodamas į cilindrą vieno įpurškimo metu. Taigi kuro sąnaudos padidės jei važiuojant į kalną prireiks padidinti apsukų skaičių, kad neužgestų variklis (taip pat tuo atveju jei bus norima išlaikyti tą patį greitį koks buvo prieš kalną).O tokios smulkios apkrovos kaip ,didesnis generatoriaus pasipriešinimas sukimui dėl įjungtų žibintų, ar net padidėjęs bendras svoris dėl papildomo cepelino skrandyje visiškai neturės įtakos.Papildoma energija kompensuojama šilumos sąskaita,bet kokiu atveju variklis retai būna apkrautas maksimalia apkrova

Tai sakai, kad ijungti zibintai ar papildomas svoris neturi itakos kuro sanaudom? Kada matei visiskai lygu kelia be kalniuku ar pakalniu ar duobiu ar bangu? Kad ir 1 papildomas kilogramas, tavo kuro sanaudas gali padidinti nuo 10l iki kokiu 10.01l ar kazkiek, bet tu tokio pokycio nepastebesi, nes sanaudos dazniausiai rodmos 0.5l zingsniu. Del paduodamo misinio kiekio vienam cilindro darbiniam ciklui labai nesutiksiu. Misinio kiekis dideja priklausomai nuo greicio pedalo paspaudimo. Padidintas misinio kiekis vercia cilindra greiciau atlikti darbini cikla todel apsukos kyla paspaudus pedala. O pagal tave vienodas kiekis paduodamas pastoviai, tai kaip su tokiu padidint greiti? O ka pasakysi apie stabdyma variliu, kai kuro tiekimas nutraukiamas ir variklis del vakumo ir trinties stoja. Kazkaip keistai tavo aiskinimai atrodo arba nepilnai kazka parasei. Gal turejai omeny "fiksuotas oro ir kuro santykis" arba "misinio riebumas", o ne kiekis, nes greicio pedalas ta kieki reguliuoja. Kitas reikalas kai kalbama apie apsukas, pavaras ir greiti. Tavo atveju ikalnen didindamas apsukas ir islaikydamas ta pati greiti turetum ijungt zemesne pavara. Geriau dagiau nebesiplest ir ne i tema nebetaukst.

As kaip suprantu visvien kazkas vis dar sedi tanke ir nesupranta is kur atsiranda energija. Taip jin neatsiranda is nieko. Taciau ja sukuria ne papildomos kuro sanaudos o automobilio mase ir gravitacija kuri savo ruostu sukuria slegio energija. Dabar: Automobilis naudoja kura kad judetu pirmym. Jis turi mase ir ji papildomai veikia gracitacija taip sukurdama slegi i plento danga. Kai automobilis juda, tas slegis juda kartu. Taciau dabar si automobilio judejimo ir slegio energija yra apsorbuojama asfalto ir grunto ir tiesiog nueina niekur. Taciau jaigu butu irengti tokie keliai, dalis sios isvaistomos energijos butu surenkama ir paveriame elektros energija. Kuo sunkesnis automobilis, tuo daugiau energijos butu pagaminama nes sukuriamas slegis butu didesnis. Taigi baikit sapnuoti apie padidejusias kuro sanaudas. EDIT: cia tiems kas paskaite bet nesuprato kad vis dar tanke sedi. Kiekvienas automobilis vaziuodamas sukelia kelio vibracijas. Del to kad mase juda ir yra veikama gravitacijos. Siai technologijai nereiketu daugiau vibraciju, ji tiesiog surinktu jau esamas ir paverstu elektros energija. Taigi isvada vel tokia pati. NEBUTU JOKIU KURO SANAUDOS PADIDEJIMU. Si technologija remesi isvaistomos energijos surinkimu.

Si technologija remesi isvaistomos energijos surinkimu.Būtent!!!

tai jei kelias lygus ir ratai ne keturkampiai, tai masina vibracijos nekels vaziuodama. tai perspektyva tiesint kelius ir apvalint ratus. nes jei ardyt kelia, det pjezo, tai gal paprasciau kokybiskesni asfalta det?

Padek vandens stikline ant kelio ir paziurek kaip jinai vibruos kai pro ja pravaziuos sunkvezimis ar lengvasis automobilis. Vibracijos yra ir tai priklauso nuo automobilio svorio todel ir sakoma technologijos aprasyme, kuo sunkesnis automobilis tuo daugiau elektros energijos jis pagamins. Be to sia technologija siuloma diegti pvz remontuojant kelius ar tiesiog tiesiant naujus ruozus. Zinoma tai papildomos investicijos taciau jos atsiperka.

paziurejau video ir likau nesuprates kas ten bus per kelias, jei pavirsius is stiklo. Kazkaip pamirsta apie trinti. Del to ir daromas esfaltas, kad butu geras sukibimas su automobilio padangomis. Kaip ant stiklinio kelio reikes stabdyt? Isskleisti parasiuta?

Taigi sakė trintis bus tokia pati kaip ir ant asfalto