„Sekančios Baltijos šalys.“ Ką reiškia Putino „raminimas“ dėl NATO nepuolimo ()
Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pareiškimai, kad Rusija nesiekia įsiveržti į NATO šalių teritoriją, labai panašūs į Kremliaus atkaklius pareiškimus 2021 metų pabaigoje ir 2022 metų pradžioje, taip pat į tuos, kurie buvo išsakyti vasario 24-osios išvakarėse, kad Rusija nesiekia pulti Ukrainos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie tai rašo Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Gruodžio 17 dieną V. Putinas davė interviu Rusijos valstybiniam kanalui „Rossija 1“, kuriame grasino Suomijai. Diktatorius patikino, kad Rusijos Federacija neketina kariauti su Aljansu.
„Putino patikinimai dėl jo taikių ketinimų NATO atžvilgiu atrodo tušti, atsižvelgiant į jo ir Kremliaus ekspertų pastaruoju metu išsakytus grasinimus NATO valstybėms narėms“.
„Putinas interviu bandė atremti JAV prezidento Joe Bideno gruodžio 6 d. perspėjimą, kad Rusija ateityje puls NATO šalį, jei laimėtų karą Ukrainoje. Putinas tvirtino, kad Rusija neturi geopolitinių, ekonominių, karinių ar teritorinių priežasčių kovoti su NATO, o Rusija yra suinteresuota plėtoti santykius su NATO valstybėmis narėmis“.
„Interviu tikriausiai buvo sąmoningas bandymas sustiprinti Kremliaus pastangas pavaizduoti Rusijos karinę grėsmę NATO kaip įsivaizduojamą ir dirbtiną“, – pažymimi analitikai.
Analitikai mano, kad visi šie patikinimai yra nepagrįsti. Jie primena, kad liepos 21 dieną V. Putinas pagrasino Lenkijai po to, kai Varšuva išsiuntė karius prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos dėl „Wagner“ grupės kovotojų perdislokavimo į Baltarusiją. Tada Rusijos diktatorius pasakė, kad Rusija atsakys „visomis turimomis priemonėmis“.
Per Rusijos valstybinę televiziją vienas iš Rusijos propagandistų gruodžio 2 dieną pareiškė, kad Baltijos šalys taps kitu Rusijos kariniu taikiniu. Jis pagrasino, kad netrukus po Ukrainos kris jos.
ISW priminė, kad šie grasinimai iš tikrųjų yra ilgalaikių Rusijos pasakojimų apie galimą Rusijos ataką prieš karinį bloką dalis. Tokie pareiškimai pasirodė dar prieš Suomijai pateikus atitinkamą paraišką stoti į Aljansą.
Kremliaus vadovas nuolat pabrėžia savo priešiškumą Vakarų blokams, ragindamas pasaulyje formuoti daugiapolę tvarką. Rusija siekia turėti veto teisę svarbiausiems pasaulio įvykiams.
Analitikai įsitikinę, kad Putinas ketina priversti NATO pripažinti Rusijos pretenzijas, reikalavimus ir įtakos sferą. Jis ne kartą pabrėžė Rusijos Federacijos ketinimus padaryti galą „JAV hegemonijai“.
