Domantas Tracevičius. ESO pinigaujasi iš daugiabučiuose saulės elektrines kartu pasistačiusių vartotojų  (10)

Gaminantys vartotojai, kurie kartu įsirengė saulės elektrines ant savo daugiabučių stogų, yra neproporcingai apmokestinami ESO, tarsi jas būtų pasistatę už kelių šimtų kilometrų, nors to neleidžia Europos Sąjungos direktyva.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Europos Sąjungos institucijos dar 2018 m. pabaigoje priėmė Direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Šia direktyva buvo nustatyta ES teisinė sistema plėtojant atsinaujinančių išteklių energiją elektros energijos gamybos, šildymo ir vėsinimo bei transporto srityse. Viena iš esminių dalių – sudarytos palankesnės sąlygos piliečiams dalyvauti energetikos pertvarkoje. Perkėlus šią direktyvą Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti gaminančių vartotojų schema, kuria šiuo metu naudojasi beveik 90 000 namų ūkių ir verslų, kartu valdančių daugiau nei 900 MW galios saulės elektrinių ant stogų ir nutolusiuose parkuose.

Toje direktyvoje taip pat nurodoma, kad daugiabučių gyventojai turėtų galėti naudotis vartotojų įgalinimo privalumais tiek pat, kiek individualių namų ūkiai. Kartu valstybėms narėms leidžiama diferencijuoti pavienius iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos energijos vartotojus ir kartu veikiančius iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos energijos vartotojus dėl jų skirtingų ypatumų tiek, kiek tokia diferenciacija yra proporcinga ir tinkamai pagrįsta.

Ar ši direktyvos dalis taikoma Lietuvoje? Panašu, kad ne, nes šiuo metu daugiabučių gyventojai, pavyzdžiui, turėdami daugiabučio namo bendriją ir pasistatę saulės elektrinę ant stogo bei gavę atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą, yra traktuojami ne kaip gaminantys vartotojai, o kaip nutolę gaminantys vartotojai. Todėl už tai, kad saulės elektrinės pagaminta elektros energija yra perduodama į bendrą daugiabučio įvadą, kuris dažniausiai yra nutolęs per kelis metrus nuo kiekvieno buto individualaus įvado ir skaitliuko, pagal tarifus, galiojančius nuo 2024 metų, jiems teks mokėti maždaug 6–12 centų už kiekvienos suvartotos kilovatvalandės skirstymą, priklausomai nuo pasirinkto plano.

 

Šiuo atveju sukuriamos neproporcingos ir nepagrįstos pajamos ESO bei ilgėja saulės elektrinių ant daugiabučių stogų atsipirkimo laikas. To pasekoje daugiabučių gyventojų noras investuoti į saulės elektrines ant savo daugiabučio stogo išlieka mažas. Prieš kelerius metus pačios ESO atlikti skaičiavimai rodo, kad 272 MW saulės elektrinių galios gali būti prijungtos daugiabučiuose namuose be papildomų investicijų į elektros tinklo infrastruktūrą. Bet esant tokioms nepalankioms sąlygoms, vargu ar apčiuopiamai padės ir kitais metais Lietuvos energetikos agentūros skelbiama 72 mln. eurų parama saulės elektrinių įrengimui finansuoti, kurioje pirmenybė teikiama atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms.

 

Kartu veikiančių daugiabučių gaminančių vartotojų interesus būtų galima apginti Seime nustatant tokį reguliavimą, kurį taikant būtų proporcingai ir pagrįstai apmokestinamas elektros energijos perdavimas nuo saulės elektrinės ant daugiabučio stogo iki tame pačiame daugiabutyje kartu pasigamintą elektros energiją vartojančių namų ūkių. Priešingu atveju, daugiabučių stogai, ant kurių būtų galima sugeneruoti didžiulius kiekius elektros energijos, ir toliau bus menkai išnaudojami, o atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos plėsis gerokai lėčiau, nei galėtų. Tai yra nepateisinama, kuomet siaučia klimato krizė ir yra kilusi didžiulė energetinio saugumo grėsmė, o Lietuva pasigamina net mažiau nei pusę suvartojamos elektros energijos.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(24)
(2)
(22)

Komentarai (10)