Paskutinis Putino karas. Skelbiama, kodėl Rusija artėja prie pralaimėjimo ()
Karas Ukrainoje Putinui nenusisekė: Rusija vis labiau artėja prie pralaimėjimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antrieji Rusijos ir Ukrainos karo metai praėjo ne taip, kaip tikėjosi abi pusės, o nusivylimas ir neviltis aptemdė konfliktą, kuris, atrodo, gali užsitęsti ir trečius metus.
TSN skelbia „Fox News“ straipsnio adaptaciją su pagrindiniais įvykiais, patvirtinančiais, kad Rusijos invazija Ukrainoje liks vienu didžiausių Putino pralaimėjimų.
Padėtis išlieka nestabili praėjus 22 mėnesiams po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei pradėti „specialiąją operaciją“ Ukrainai „denacifikuoti“.
Rusijos Federacijos vadovybės skilimas prasidėjo Jevgenijui Prigožinui susidūrus su Rusijos kariuomenės vadovybe, kuri karo metu keitėsi kelis kartus. Besikeičiančios vadovybės durys leido J. Prigožinui įtvirtinti kontrolę, o tai lėmė itin prieštaringai vertinamą politiką, leidusią jam verbuoti vyrus tiesiai iš Rusijos kalėjimų, kad sustiprintų savo privačią bendrovę „Wagner“.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kuris sausio mėn. perėmė vadovavimą Rusijos pajėgoms, atkirto Prigožinui prieigą prie kalėjimų ir labai reikalingos amunicijos. Birželį Prigožinas pareiškė, kad Šoigu įvykdė mirtiną išpuolį prieš „Wagner“ karius, tačiau Rusijos valdžios institucijos tai paneigė.
Prigožinas liko atsidavęs savo užduočiai ir pradėjo „teisingumo žygį“, kurį analitikai greitai pavadino didžiausiu iššūkiu V. Putino valdžiai per dvidešimt jo valdymo metų. Pranešama, kad Prigožinas tikėjosi kelių karininkų ir pulkų paramos, tačiau jos nesulaukė.
Tačiau V. Putinas griežtai pažadėjo numalšinti sukilimą ir priversti Prigožiną „už tai atsakyti“. Prigožinas tvirtino, kad su Putinu – savo pagrindiniu rėmėju – nesipyksta, o problemų turi tik su Gynybos ministerija.
Galiausiai Prigožinas nutraukė savo pastangas.
Pranešama, kad po to prasidėjo kariuomenės valymai, tačiau Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patas Ryderis sakė, kad Gynybos departamentas nepastebėjo nieko, kas turėtų kelti nerimą.
V. Prigožinui istorija tuo nesibaigė – po dviejų mėnesių ji įgavo galutinį, lemtingą posūkį, kai sprogo Prigožino privatus lėktuvas, ir taip baigėsi vienos iš garsiausių konflikto figūrų istorija, peržengusi abiejų šalių vadovų ribas.
Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis ir Baltieji rūmai kaltino V. Putiną, sakydami, kad akivaizdu, jog už nužudymo stovi Rusijos diktatorius, o Pentagonas padarė išvadą, kad sprogdinimas buvo iš anksto suplanuotas. Kremlius laukė kelias dienas, kol patvirtino Prigožino mirtį.
Kad ir kokia bloga Putinui atrodė „Wagner“ drama, ji toli gražu nebuvo didžiausia problema, kuri jį neramino šiais metais: daugiau laiko jis praleido galvodamas, kaip tęsti karines operacijas nesiimant visuotinio šaukimo į kariuomenę, kuris būtų labai nepopuliarus tarp Rusijos gyventojų.
Rusijos kariuomenei taip pat ir toliau sunkiai sekėsi apsirūpinti aminicija po to, kai pirmaisiais metais buvo supleškintos jų atsargos. Pirmųjų metų ataskaitose nurodoma, kad Rusija naudojo Irano bepiločius orlaivius, kad padidintų savo smūginius pajėgumus.
Antraisiais metais Rusijos pajėgos sudegino daugiau šaudmenų nei pirmaisiais, todėl Rusija sudarė daugiau susitarimų su prieš Vakarus nusistačiusiomis šalimis, įskaitant Šiaurės Korėją, atsiskyrėlišką karalystę.
Spalio mėn. Pchenjanas į Rusiją išsiuntė 1 000 konteinerių su įranga, o Baltieji rūmai pranešė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, atvykęs didžiuliu šarvuotu traukiniu į asmeninį susitikimą su V. Putinu, norėjo gauti modernių rusiškų ginklų technologijų.