Taisyklės, rašytos krauju. Skaudžiausios aviakatastrofos pasaulyje, pakeitusios aviaciją amžiams ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mirtingiausia nelaimė aviacijos istorijoje
Mirtingiausia nelaimė civilinės aviacijos istorijoje įvyko ne ore, o ant žemės. 1977 metų kovo 27 dieną Ispanijos Tenerifės saloje Los Rodeos oro uoste susidūrus dviem keleiviniams lėktuvams „Boeing 747“ žuvo 583 žmonės.
Smūgio ir vėlesnio gaisro metu žuvo visi Nyderlandų oro linijų bendrovės KLM lėktuve buvę žmonės ir dauguma JAV „Pan Am“ keleivių. Lėktuvo priekinėje dalyje buvęs 61 keleivis per nelaimę išgyveno.
Tyrimas atskleidė, kad nelaimės dieną Gran Kanarijos oro uoste buvo gauta pranešimų apie bombos grėsmę, todėl visi lėktuvai buvo nukreipti į gerokai mažesnį Los Rodeaso oro uostą. Oras tą dieną taip pat buvo gana prastas, dėl rūko matomumas gerokai pablogėjo tiek pilotams, tiek dispečeriams.
Tačiau pagrindinė nelaimės priežastis buvo KLM piloto sprendimas kilti, klaidingai manant, kad buvo duotas skrydžių vadovų leidimas kilti. Pažymėtina, kad aviakompanija pripažino savo piloto kaltę ir sutiko išmokėti kompensaciją žuvusiųjų artimiesiems.
Ši nelaimė turėjo didelį poveikį aviacijos pramonei, nes pabrėžė standartizuotos frazeologijos naudojimo radijo ryšiu tarp pilotų ir dispečerių svarbą.
Oro nelaimė, po kurios pagerėjo priešgaisrinės saugos kokybė
1983 m. birželio 2 d. „Air Canada“ skrydžio keleiviai pastebėjo, kad iš tualeto sklinda dūmai. Lėktuvas tuo metu skrido iš Dalaso (JAV) į Torontą (Kanada). Netrukus kabiną visiškai užpildė tiršti, juodi dūmai.
Nors pilotas dėl dūmų vos įžvelgė valdymo pultą, jam pavyko nuleisti lėktuvą Sinsinačio oro uoste. Tačiau netrukus orlaivio kabina užsiliepsnojo, ne visi spėjo išlipti. Iš 46 lėktuve buvusių žmonių 23 žuvo.
Dėl to pagal reglamentus buvo reikalaujama, kad orlaivių tualetuose būtų įrengti dūmų detektoriai ir automatiniai gesintuvai. Per penkerius metus visuose reaktyviniuose laineriuose buvo įrengti ugniai atsparūs sluoksniai ant sėdynių pagalvėlių, taip pat avarinis apšvietimas ant grindų, kad keleiviai galėtų ištrūkti iš orlaivio tirštuose dūmuose. Pažymėtina, kad po 1988 metų pagaminti lėktuvai turi ir ugniai atsparesnių vidaus apdailos medžiagų.
Dingusio lėktuvo paslaptis
2014 metų kovo 8 dieną iš radarų ekranų dingo „Malaysia Airlines“ lėktuvas, kuris iš Kvala Lumpūro tarptautinio oro uosto į Kinijos sostinės Pekino oro uostą skraidino 239 žmones. Praėjus beveik dešimtmečiui, tai tebėra diddžiausia aviacijos paslaptis.
Svarbiausias neatsakytas klausimas yra tai, kodėl lėktuvo atsakikliai buvo išjungti, dėl to reaktyvinis lėktuvas buvo beveik nematomas. Lėktuvas pakeitė kursą ir pasuko į pietus. Kai kurie ekspertai mano, kad jis galėjo skristi autopilotu iki septynių valandų, kol baigėsi degalai ir nukrito į Indijos vandenyną. Kadangi nėra nepaneigiamų įrodymų apie nelaimės priežastis, kilo daug teorijų apie tai, kas atsitiko, įskaitant tyčinį įgulos nario ar keleivio sabotažą.
Viena aišku: lėktuvas būtų surastas, jei jame būtų įrengti realaus laiko sekimo įrenginiai. Po „Malaysia Airlines“ dingimo Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija nurodė visoms oro linijoms įdiegti sekimo įrangą, leidžiančią tiksliau sekti lėktuvus, ypač esančius virš vandenyno. Savo ruožtu orlaivių gamintojai taip pat kuria naujos kartos „juodąsias dėžes“, kurios automatiškai plūduriuotų lėktuvui atsitrenkus į vandenį.
