„Tai įvyko Donecke.“ Rusija smogė į HIMARS. Kas nutiko ()
Įvyko bent vienas incidentas, kuris galėjo baigtis Rusijos sėkme.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukraina turi maždaug 39 HIMARS raketų paleidimo įrenginius. Šie paleidimo įrenginiai šaudo 227 mm M30/31 raketomis, naudoja GPS taikinio nukreipimui ir jų nuotolis yra iki 90 km.
Rusai žino apie HIMARS efektyvumą, todėl ir bando juos sunaikinti. Kol kas jie nesunaikino nė vieno iš šių raketų paleidimo įrenginių, tačiau tai nereiškia, kad okupantai nebando jų susekti. Ataskaitose teigiama, kad įvyko bent vienas incidentas, kuris galėjo baigtis Rusijos sėkme. Apie tai pranešė laikraštis „Forbes“.
Tai įvyko neseniai Donecko srityje, kai Rusijos dronas priartėjo prie veikiančio HIMARS paleidimo įrenginio.
Anot „Forbes“ žurnalisto Davido Axo, tai atvejis, kuris įvyko Donecko srityje „šią savaitę arba šiek tiek anksčiau“.
„Rusams buvo reta galimybė panaudoti raketinius ginklus“, – priduria jis.
Tačiau panašu, kad HIMARS įgula sugebėjo greitai persikelti į kitą vietą, o tai neleido rusams efektyviai sureaguoti.
Paleidę raketą, paleidimo įrenginį valdę Ukrainos kariai greitai pasitraukė į mišką.
„Kai po kiek laiko Rusijos raketos pataikė į tą pačią vietą miške, sprogimo nebuvo užfiksuota, o tai gali reikšti, kad HIMARS ten jau nebebuvo“, – sakė žurnalistas.
Anot jo, rusai nesugebėjo pakankamai greitai sureaguoti, kad susektų taip norimą „pirmą“ HIMARS. Laiko intervalas nuo šaudymo paleidimo priemonės iki bandymo smogti buvo per ilgas. Viena vertus, tai stebina, nes Rusijos kariuomenė turi pakankamai resursų „greitiems“ smūgiams ir jai nereikia kariuomenės vadovybės leidimo puolimui panaudoti savo haubicas. Kita vertus, realiomis kovos sąlygomis ir esant stresui, tokie algoritmai dažnai suveikia netinkamai. Be to, prastai apmokyti šauliai ne visada žino, kaip valdyti radarus, aiškino David Axe.
Cituojama ir Londono Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto analitikų nuomonė, kuri mano, kad HIMARS buvimas Ukrainoje privertė rusus „susitraukti“.
„Jau antraisiais karo metais Rusijos artilerijos smūgių grandinė tapo operatyvesnė ir lankstesnė“, – mano jis.
Didesnis skaičius rusų dalinių gavo bepiločius orlaivius „Orlan-10“. Kai kurios artilerijos baterijos netgi turi savo bepiločius orlaivius, tai reiškia, kad jos nepriklauso nuo padalinių, turinčių stebėjimo dronus, pagalbos.
Britų analitikai priduria, kad Rusijos kariai sugeba sureaguoti ir pataikyti į taikinį per 3-5 minutes. Šiuo atveju tikriausiai dėl Ukrainos karių valdomo paleidimo HIMARS „momentinio mobilumo“ Rusijos kontrataka nepavyko.
Kartu kyla retorinis klausimas, kaip rusams pavyko aptikti ukrainiečių HIMARS įgulos veiklą.
„Daugelis Ukrainos raketų paleidimo įrenginių naudoja oro gynybos skydus. Jei minėtas HIMARS, kuris neseniai buvo „beveik nukentėjęs“, turėjo savo priešlėktuvinę dangą, tai tikriausiai [Rusijos kariai – red.] tiesiog nesureagavo, kai Rusijos dronas aptiko instaliaciją“, – teigia ekspertai.
