Zalužnas norėjo izoliuoti Krymą rizikingu manevru. Pasipriešino JAV ()
Pasak žurnalistų, Pentagonas patarė sutelkti dėmesį į Chersoną, nes bandymas išvaduoti Zaporižios regioną gresia strateginiu pralaimėjimu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos ir JAV karinės ir politinės vadovybės atstovai nesutarė, kur ir kada turėtų prasidėti kontrpuolimas prieš okupuotas teritorijas. Naujoje knygoje apie generolą Valerijų Zalužną atskleidžiami planai dėl greito Ukrainos ginkluotųjų pajėgų manevro 2022 m. Apie tai „Business Insider“ rašo remdamasi informacija, paskelbta naujoje „Wall Street Journal“ korespondento Jaroslavo Trofimovo knygoje „Mūsų priešai išnyks“ (Our Enemies Will Vanish).
Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas planavo 2022 metais pradėti kontrpuolimą ir izoliuoti rusus okupuotame Kryme, tačiau JAV vadovybė su tokiu planu nesutiko.
Ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas Zaporižios regione
Per kontrpuolimą, pagal vadovybės planą, gynybos pajėgos turėjo „pralaužti Zaporižios sritį“ ir nutraukti sausumos koridorių, jungiantį Rusijos Federaciją su okupuotu Krymu.
Tačiau laiku nesulaukusi Vašingtono paramos, Ukraina tokią idėją praktiškai pabandė įgyvendinti tik kitais metais, rašo autorius. Zalužnas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo drąsūs ir, kai kurių stebėtojų nuomone, rizikingo kontrapuolimo 2022 metais šalininkai. Tuo metu Rusija neturėjo laiko statyti didelių minų užtvarų ir įtvirtinimų, kurie sutrukdė ginkluotųjų pajėgų proveržiams 2023 m.
Toks planas vis dar buvo sunkus – ir sėkmės garantijų nebuvo. Ukrainos gynėjams reikėjo ne tik giliai įsiveržti į priešo užnugarį, bet ir veikti plačiau bei užkirsti kelią Rusijos ginkluotųjų pajėgų kontratakoms iš flangų. Bet jei šis planas pasiteisintų, ukrainiečiai galėtų pasinaudoti po pergalių Kijevo mūšyje įgytu pagreičiu ir tuo, kad Rusija patyrė nuostolių kitose srityse. Taigi Maskva liktų „be pagrindinio savo laimėjimo kare“.
Anot Zalužno, Ukrainai prireikė 90 haubicų ir pakankamai joms skirtos amunicijos. Dabar, anot žurnalistų, sunku vertinti, ar to užtektų, ar prireiktų tankų ir kitų šarvuočių. Tačiau tikimybė, kad ginkluotosioms pajėgoms pavyks atlikti dar vieną greitą manevrą, kaip Charkivo srityje 2022-ųjų rugsėjį, vis dar egzistavo.
Zaporižios regionas atrodė tinkamas plataus masto puolimui. Priešingai nei Chersono regione, čia Ukrainos pajėgos galėtų žengti toliau. Tačiau planuodami JAV atstovai perspėjo, kad Ukrainai trūksta puolamosios galios. Buvo baiminamasi, kad žengiant į Melitopolį ir Azovo jūros pakrantę Ukrainos pajėgos taps pažeidžiamos.
JAV argumentai prieš ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą
JAV vadovybės požiūriu, rašo Trofimovas, „klaidingas skaičiavimas buvo tikėtinas, o pasekmės – potencialiai katastrofiškos“. Toks rizikingas manevras gali virsti strateginiu pralaimėjimu: Rusijos kariai gali užimti likusią Zaporižios srities dalį, o ateityje ir visą Dniepro pakrantę. Vietoj to Pentagonas patarė sutelkti dėmesį į Chersoną.
„Priežastis, kodėl patarėme rinktis Chersoną, yra ta, kad jie neturėjo apmokyto personalo ir įrangos, kad galėtų pulti pietuose“, – sakė aukšto rango JAV Pentagono atstovas, dalyvavęs rašant Trofimovo knygą. Jo teigimu, Ukraina yra tokiu šiuo atveju būtų užsikrovusi nepakeliamą naštą, ir tai grėsė pralaimėjimu.
Zalužnas buvo prieš ir pareiškė, kad Ukraina „turėtų pulti ten, kur reikia, o ne ten, kur mes norime“. Tačiau kadangi Ukraina priklausė nuo JAV pagrindinių ginklų tiekimo, prieštaravimų buvo nedaug.
