Jei lėktuvą numušė ukrainiečiai, tai šią tiesą atskleisti tarptautiniu tyrimu RF turėtų būti suinteresuota. Bet panašu, tai ne visa tiesa

Sausio 24 dieną Belgorodo srityje įvykęs karinio transporto lėktuvo Il-76, kuriame, Rusijos valdžios tikinimu (beje, iki šiol nepatvirtintu) mainams buvo gabenami 65 ukrainiečiai karo belaisviai, trys lydintieji ir šeši ekipažo nariai, nukritimas tapo dar viena šio karo tragedija.

Versijos, kas iš tiesų nutiko, ar lėktuve karo belaisviai buvo iš tiesų, kuo lėktuvas buvo numuštas ir kas kaltas, pasipylė iš karto. Buvo išsakomos katastrofos priežastys nuo sugedusio lėktuvo (įdomu, kad šią versiją iškėlė kai kurie rusų z-blogeriai) iki jo sunaikinimo ukrainietiška zenitine raketa.

Sausio 26 dieną RF Tyrimo komitetas publikavo video, kuriame neva užfiksuotas ukrainiečių karo belaisvių sodinimo į Il-76 momentas. Šiaip jau, jame matosi tik tai, kad prie lėktuvo privažiuoja keli tentais dengti sunkvežimiai. Greta lėktuvo vaikšto trys ar keturi žmonės. Jokio kelių dešimčių žmonių sodinimo tuose kadruose nematome.

Štai ką kol kas žinome apie šį įvykį.

Pirmiausia, Ukraina faktiškai patvirtino, kad Il-76 sunaikinimas — jos rankų darbas. Pirma UGP atstovų reakcija buvo, kad lėktuvu buvo gabenamos S-300, S-400 raketos, kuriomis nuolat apšaudomas Charkivas. Iš čia natūrali išvada: turime teisę, legitimus taikinys.

Antra, po to, kai įsigalėjo versija apie lėktuve buvusius 65 ukrainiečius karo belaisvius, Ukrainos atstovai iki paties prezidento, padarė pauzę. Zelenskis netgi paprašė jo nesveikinti su gimtadieniu, kuris yra sausio 25 dieną. Kas visiškai suprantama. Ukrainoje požiūris į savo piliečių gyvybę visiškai kitoks nei Rusijoje.

Volodymyras Zelenskis beveik iš karto pasiūlė atlikti tarptautinį tyrimą. RF prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tai įmanoma, tačiau tik tada, „jeigu jis [Zelenskis] omenyje turi Kyjivo režimo nusikalstamų veiksmų tarptautinį tyrimą“. Pats Vladimiras Putinas*, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Ukrainos reakciją, brovėsi per atviras duris, sausio 26 d. tvirtindamas, kad lėktuvą numušė Ukraina: „Nežinau, jie tai atliko specialiai ar per klaidą, nepagalvoję, tačiau jie tai padarė… Tačiau mums gaila tik mūsų lakūnų, reiškiu nuoširdžią užuojautą jų šeimoms“. Tai yra, 65 ukrainiečių, kurie ten žuvo ir kurie, jo paties tvirtinimu, yra viena tauta su rusais, jam negaila. Šiaip jau, kas gi abejotų.

Panašiais atvejais visuomet svarbi pirmoji šalių reakcija. Aviakatastrofos neretai tiriamos metų metais. Prisiminkime Malaizijos Boeing 777, numuštą 2014 metų liepą virš Donbaso. Teismas įvyko tik po šešių metų. Tačiau Rusijos oficialiems asmenims, pradedant nuo Gynybos ministerijos ir baigiant RF URM ministru Sergejumi Lavrovu, vos po kelių valandų viskas jau buvo aišku. Jie tvirtino, kad lėktuvas buvo numuštas UGP zenitiniu kompleksu.

RT vadovė Margarita Simonjan tą pačią dieną savo paskyroje tą pačią dieną operatyviai įkėlė sąrašą ukrainiečių karių, neva buvusių lėktuve. Ukrainos stebėtojai iš karto išsiaiškino, kad keli žmonės iš to sąrašo jau gan seniai buvo apkeisti.

Kitą dieną po katastrofos Ukrainos GUR savo Telegram kanale pranešė, kad iš tiesų buvo rengiamasi eiliniam apsikeitimui belaisviais ir Ukrainos pusė visus įsipareigojimus išpildė.

„Rusijos belaisviai kariai buvo laiku pristatyti apsikeisti į sutartą vietą, kur jie buvo saugūs. Mūsų Gynėjų saugumą, remiantis susitarimu, privalėjo užtikrinti Rusijos pusė. Tuo pat metu Ukrainos pusei nebuvo pranešta apie būtinybę užtikrinti Belgorodo miesto oro erdvės saugumą konkrečiu laiko periodu, kaip ne kartą jau buvo atlikta anksčiau“, — rašoma GUR pranešime.

Iš šios ištraukos galima suprasti, kad anksčiau, atliekant panašius mainus, kai belaisviai būdavo transportuojami oru, šalys viena kitai apie tai pranešdavo, kad būtų užtikrintas saugus oro koridorius. O šį kartą Rusijos pusė tai nutylėjo. Kodėl?

„Transporto lėktuvo nutupdymas karo veiksmų 30 kilometrų zonoje negali būti saugus ir bet kuriuo atveju jį turi aptarti abi pusės, juk antraip pavojus kyla visam apsikeitimo procesui. Remiantis tuo, gali būti kalbama apie suplanuotus ir tyčinius Rusijos veiksmus, siekiant destabilizuoti situaciją Ukrainoje ir susilpninti tarptautinę pagalbą mūsų valstybei“, — rašoma tame pačiame GUR pranešime.

Būdinga, kad oficialiais Rusijos duomenimis, kol kas rasti vos penki žuvusiųjų kūnai, kas irgi kelia tam tikrus svarstymus, ar ten išties buvo ukrainiečiai kariai, dar ir 65?

Vertinant versiją, kad visa tai surengė FSB, galima paprieštarauti, kad lėktuve buvo devyni rusai — šeši lakūnai ir trys palydovai. Girdi, argi galėtų rusų kariškiai žudyti savus? Čia atsakymas vienareikšmis: lengvai.

Žinyboje, iš kurios atėjo Vladimiras Putinas, masinis netgi savo įkaitų žudymas, juos „išlaisvinant“ laikomas pateisinamu. Negana to, ten tiesiog nežino, kad galima veikti kaip nors kitaip. „Vardan valstybės“ Rusijoje žmonių gyvybės aukojamos kairėn ir dešinėn. Ir tokių pavyzdžių šalies istorijoje užtenka.

1997 gruodžio 19 d. Kažkoks S. Kobjakovas pagrobia įkaitus Švedijos pasiuntinybėje Maskvoje. FSB pulkininkas Anatolijus Saveljevas pasisiūlė teroristui vietoje automobilyje laikomų švedų diplomatų. Dabar jau FSB pulkininko išlaisvinimo operacija, kuri faktiškai vyko tiesioginiame eteryje, buvo tokia, kad užėmimo grupės dalyviai, Saveljevo kolegos, ypatingai nesivargino. Automobilį, kuriame buvo Kobjakovas ir Saveljevas, FSB specialiosios paskirties būrys tiesiog sušaudė. Žuvo ne tik teroristas, bet ir pulkininkas Saveljevas.

2002 metų spalio 26 d. Teroristinis aktas Maskvoje, Teatro centro pastate Dubrovkoje, kur čečėnų kovotojai, reikalaudami nutraukti karą Čečėnijoje, įkaitais paėmė 916 žmonių — žiūrovų, aktorių ir Centro darbuotojų. Per jų „išlaisvinimo“ operaciją, kai buvo panaudotos nežinomos dujos, oficialiais duomenimis, žuvo 130 įkaitų, tarp kurių 10 vaikų. Neoficialias — 174. Daugumos mirties priežastis buvo apsinuodijimas, kai kurie žuvo nuo „išlaisvintojų“ kulkų.

 

2004 metų rugsėjo 1 diena. Daugiau nei 1100 įkaitų Beslano mokykloje, Šiaurės Osetijoje. Neskaičiuojant 40-ies karo Čečėnijoje nutraukimo reikalavusių kovotojų, per šturmą žuvo 333 žmonės, iš kurių 186 vaikai. Šturmuotojai ataką prieš mokyklą pradėjo šūviu tanko pabūklu, granatsvaidžiu ir liepsnosvaidžiu į pastatą, kuriame buvo daugiau, nei tūkstantis įkaitų. Kai iš sugriauto pastato pradėjo bėgti vaikai, jų mokytojai ir tėvai, juos sutiko „išlaisvintojų“ ugnis.

Kalbant apie du paskutinius atvejus, tai Putinas, kuris, kaip vyriausiasis vadas davė atitinkamus įsakymus šturmuoti, tokias aukas visada teisino tiesiogine prasme mirtinu argumentu: jei operacijos nebūtume atlikę, aukų būtų buvę dar daugiau… Lyginant su tokiais nuosavų piliečių žudymo mastais, ukrainiečių PLG ugniai pakišti „vos“ devynis rusus, o dar ir kareivius, kuriems, Putino požiūriu, pagal pareigas privalu mirti „už tėvynę“ — tai tiesiog kažkoks nerimtas pokalbis. O jau ukrainiečių, kaip jis pademonstravo sausio 26 d., jam tuo labiau negaila.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad GUR faktiškai pripažino ataką prieš Il-76, o taip pat, kad FSB sąmoningai nepranešė Ukrainos žvalgybai, kad lėktuve buvo ukrainiečiai kariai (kurie, beje, kol kas nerasti, dėl ko negalima atmesti galimybės, kad tai visų pirma buvo informacinė provokacija), galima daryti prielaidą, kad visa ši operacija buvo sudėtingas FSB žaidimas prieš GUR. Pastarajai jis nepasisekė. Kremliuje džiaugsmingai rengiasi dalinti medalius „herojams-žvalgams“, kurie šį kartą apžaidė ukrainiečių vis-à-vis.

Tačiau bendrai šis putiniškas „daugiažingsnis“, kuriuo siekta destabilizuoti Ukrainą iš vidaus ir nuvilti jos vakariečius sponsorius, sukels priešingą efektą — dar didesnę ukrainiečių neapykantą Rusijai ir dar didesnį Vakarų pasidygėjimą Maskva. Ko Kremliuje, panašu, nesupranta.

republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.