Erdogano durklas Putino nugaroje. Ar Turkija gali perduoti S-400 Ukrainai ()
Iš Rusijos Federacijos įsigytų ginklų suteikimas Ukrainai bus didelis smūgis Rusijos ir Turkijos santykiams ir pakenks Turkijos, kaip derybų ir patikimos partnerės, įvaizdžiui, mano analitikai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Turkijos iš Rusijos įsigytų oro gynybos sistemų S-400 perkėlimo iš Rusijos į Ukrainą tema viešojoje erdvėje iškilo dar 2023 metais, kai Ankara oficialiai atsisakė Pentagonui suteikti šias sistemas Ukrainai.
Neseniai apie tai vėl pradėta aktyviai diskutuoti.
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas pažymėjo, kad JAV sutiks su Turkijos S-400 perdavimu mainais į naikintuvus F-35, jei ji atiduos S-400 Ukrainai. Ar toks scenarijus įmanomas, rašo „Defense Express“.
Kaip pastebi analitikai, Turkijos S-400 perdavimo Ukrainai klausimas yra ne tiek Turkijos ir Amerikos santykių plotmėje, kiek Turkijos ir Rusijos santykių dalis. Atsisakymas įsigyti ginklų iš Rusijos Federacijos bus didelis smūgis Rusijos ir Turkijos santykiams ir pakenks Turkijos, kaip derybinės ir patikimos partnerės, įvaizdžiui.
„Teoriškai Turkijos prezidentas galėtų diskutuoti šiuo klausimu su rusais, tačiau sunku įsivaizduoti, kokiomis sąlygomis Putinas savo noru sutiktų dar vieną durklą į nugarą iš Erdogano, ypač prieš rinkimus. Dvišalė Erdogano ir Putino sąveika vyksta visada apie sudėtingų klausimų aptarimą ir ilgas valandas trunkančius susitikimus, kurie dažnai turi neigiamos įtakos Putino įvaizdžiui ir pozicionavimui“, – rašo analitikai.
„Defense Express“ mano, kad rusiškų ginklų perdavimas Ukrainai būtų neįtikėtinas smūgis tarptautiniam ir vidaus Kremliaus ir asmeniškai Putino įvaizdžiui, o diskusijos apie S-400 ir amerikiečių pasiūlymą yra įdomus koziris turkams žaisti su rusais.
„S-400 perdavimas Ukrainai vietoj anksčiau užsakytų F-35, Rusijos požiūriu, yra ne nerealus scenarijus, o greičiau potenciali ir gana reikšminga grėsmė Rusijos Federacijai kare prieš Ukrainą. Visų pirma, tai yra Turkijos sėkmė kuriant savo vidutinio ir ilgo nuotolio oro gynybos sistemas HİSAR ir SİPER. S-400 divizijų pirkimas iš Rusijos Federacijos buvo laikinas sprendimas tokių oro gynybos sistemų trūkumui padengti“, – rašo „Defense Express“.
Taip pat žinoma, kad praėjusių metų pabaigoje Turkija pradėjo serijinę ilgo nuotolio oro gynybos sistemų SİPER gamybą.
Jei darytume prielaidą, kad Turkija tikrai sutiko su Amerikos pasiūlymu ir ignoravo rusų susirūpinimą, tai būtų gana geras Ukrainos oro gynybos pajėgumų padidinimas. Geriau turėti oro gynybos sistemą su ribota amunicija, nei jos visai neturėti. Be to, net ir pasibaigus priešlėktuvinėms S-400 raketoms, galima ir toliau naudoti komplekso radarus, kurie tikrai pravers“, – reziumavo „Defense Express“ analitikai.
