„Pabėgti nuo realybės nepavyks. Iš „šiltos vonios“ teks išlipti.“ Skelbiamas vienintelis tinkamas atsakas ()
„Pasaulis tampa vis mažiau saugia vieta. Net ir Vakarams.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Manau, visi neseniai girdėjo Donaldo Trumpo kalbą, kurioje jis pažadėjo „atiduoti Rusijai“ savo NATO sąjungininkus, jei jie „nemokės“.
Tai ne pirmas toks buvusio JAV prezidento pareiškimas. Jis ir anksčiau yra sakęs, kad neturėtų ateiti į pagalbą aljanso nariams, nes „žino, kad jie nepadėtų Jungtinėms Valstijoms“.
Paskutinis teiginys labai įdomus, nes iš tikrųjų vienintelis legendinio NATO „5 straipsnio“ taikymo atvejis buvo būtent sąjungininkų iš Europos – tai pagalba JAV po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių. Tuo metu NATO sąjungininkai „gynė JAV“ Irake ir Afganistane. Ir šimtai kariškių patyrė aukų. Estija, Latvija ir Lietuva, beje, taip pat dalyvavo šiose operacijose ir taip pat patyrė nuostolių. Pasakysiu daugiau, dalyvavo net tokios ne NATO narės kaip Ukraina. Bet dabar galite apie visa tai pamiršti. Užtenka palaukti, kol D. Trumpas bus išrinktas JAV prezidentu.
Tačiau šioje istorijoje yra ir teigiamų aspektų. Ypač ukrainiečiams. Europa jau pajautė, kad vos per metus gali likti be gelbstinčio amerikietiško skėčio, kuriuo pasitikėjo dešimtmečiais. Pasaulis tampa vis mažiau saugia vieta. Net ir Vakarams.
Reakcija į šias naujas realijas vis dar skiriasi ir tiesiogiai priklauso nuo valstybių artumo Rusijai. Baltijos šalys didina savo gynybos biudžetus ir stato įtvirtinimus. Suomija didina karinę gamybą. Kažkas ir toliau gyvena pagal inerciją nuo vakar. Ypač stebina lenkai. Jie jiems pasakė tiesiai šviesiai, kad tarp NATO valstybių jie yra prioritetas. Ir jie ne tik kalbėjo. Jie reguliariai rodė raketas. Tačiau lenkų ūkininkai gyvena savo pasaulyje – amžiname Europos subsidijų Disneilende ir neskuba jo peržengti. Tiesą sakant, tai yra pagrindinis rusų skaičiavimas. Suskaldymas, nesugebėjimas greitai ir adekvačiai reaguoti iš oponentų pusės. Ar tai pasikeis? Pamatysime kitais metais.
Kartu aišku, kad rusai neturi jokių tikslų „viską užgrobti“. Parodyti Vakarų silpnumą, sunaikinti NATO, parodyti, kad tik jėga yra galinga, ir jie dabar turi šią jėgą. Tokie gali būti jų tikslai. Tačiau jie nėra vieninteliai pasaulyje. Ten yra daug potencialių agresorių.
Todėl vienintelis tinkamas atsakas į tai yra Europos karinio potencialo atkūrimas. Atrodo, kad vietos elitas tai suprato ir aktyviai tam ruošia savo piliečius. Laikraščiai skelbia publikacijas su žemėlapiais, kaip tiksliai Rusija puls Europą. Tai aiškumo dėlei, kad mintis apie poreikį didinti išlaidas gynybai neatrodytų tokia laukinė. Kartu su tuo keliamas kariuomenės klausimas. Tiesą sakant, kas ten tarnaus, jei patys europiečiai nėra sužavėti šia idėja? Klausimas gana įdomus.
Putinas savo pokalbyje su Tuckeriu Carlsonu prisiminė vokiečių puolimą prieš Lenkiją, kuris buvo Antrojo pasaulinio karo pradžia. Taigi net jis jau pradėjo naudoti šias analogijas, apie kurias jau beveik dvejus metus kalba kiti autoriai.
Taip, prasidėjo pasaulinis karas, bet tai, kas turėjo būti „Lenkijos vermachto kampanija“, virto užsitęsusiu karu, leidžiančiu daugumai Europos apsimesti, kad nieko nevyksta. Todėl metai Europos saugumo požiūriu buvo beveik prarasti. Europa nesiruošė, Europa tik laukė, kol viskas „užšals“, nes ji buvo labai „pavargusi nuo karo“.
Dabar kaip niekad aktuali karinio konflikto išplitimo į kitas Europos valstybes realybė, tačiau dauguma jų vis dar nesugeba adekvačiai reaguoti į iššūkius. „Šilta vonia“ jiems labai patogi, bet iš „šiltos vonios“ teks išlipti. Viena problema – sugaištas laikas. Jie jau galėjo pradėti karinės pramonės atstatymo darbus, bet jie visi galvojo apie „Korėjos scenarijus“ Ukrainai ir verkšleno apie „apkasų karą“. Bet pabėgti nuo realybės nepavyks. Tačiau tai galima padaryti už didesnę arba mažesnę kainą.
Apie tai rašo analitikas Petro Oleščukas savo „Facebook“ paskyroje.
