„Jie kardinaliai keičia nuomonę.“ Strateginis Ukrainos regionas pereina į kitą pusę ()
Konfliktas Donbase sugriovė bet kokį vietos gyventojų tikėjimą Kremliaus propaganda apie taikų „rusų pasaulį“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prasidėjus Rusijos ir Ukrainos konfliktui 2014 m., Besarabija kėlė susirūpinimą Ukrainos valdžiai. Mažiau nei pusė jos gyventojų vadino save ukrainiečiais. Regionas buvo skurdus, o dėl istorinių ir ekonominių priežasčių daugelis žmonių manė, kad Putinas gali tapti jų „gelbėtojas“. Tačiau Rusijos bandymai pasėti chaosą šioje strategiškai svarbioje Ukrainos sienoje žlugo, rašo „The Economist“.
Anksčiau šis regionas buvo laikomas prorusišku dėl aktyvios Rusijos propagandos.
Anot leidinio žurnalistų, po 2022 metų vasario Besarabijos gyventojai atsisakė Maskvos ir perėjo į kitą pusę bei užėmė proukrainietišką poziciją.
Ukrainos kariai atmušė Rusijos desantininkų atakas, prasidėjus plataus masto konfliktui 2022 metais „jie bandė sukelti riaušes“, tada saugumo tarnybos suėmė dešimtis agentų. Nors rusai apgadino ir uždarė vieną iš dviejų tiltų, jungiančių Besarabiją su likusia šalies dalimi, antrojo jiems nepavyko uždaryti.
Per daugiau nei 200 metų teritorijos, kuri dabar yra Ukrainos Besarabija, nuosavybės teisės keitėsi devynis kartus. Ją riboja Dunojaus ir Dniestro upės, pietuose – Juodoji jūra, o šiaurėje – Moldova. XIX amžiaus pradžioje Rusijos užgrobta iš osmanų, tarpukariu, ji tapo Rumunijos, o vėliau – Sovietų Ukrainos dalimi. Be ukrainiečių ten gyvena rusai, moldavai, gagaūzai, bulgarai ir albanai, kurie kalba rusiškai, o ne ukrainiečių kalba ir kuriems Rusija buvo jų istorinė globėja.
Odesos regiono, įskaitant Besarabiją, gubernatorius Olehas Kiperis sako, kad prorusiškos nuotaikos ten atslūgo po 2014 m., o „žlugo“ po 2022 m. vasario mėn. Viena iš priežasčių, anot jo, yra ta, kad prancūzų pagalbos dėka „Rusijos palydovinės televizijos propaganda“ regione buvo blokuojama nuo 2015 m. Nuo tada Besarabija buvo ne tik rami, bet tapo ir svarbiausiu tiekimo kanalu Ukrainai. Pro ją kasdien pravažiuoja šimtai sunkvežimių, vežančių grūdus ir kitas prekes. Jie gabena gyvybiškai svarbų užsienio valiutą generuojantį eksportą į Dunojaus Izmailo ir Reni uostus, taip pat į Rumuniją ir už jos ribų.
Per pastaruosius kelerius metus Besarabijoje vystėsi vyno gamyba ir turizmas, nors posovietinis atsigavimas buvo netolygus.
Verslininkai ir pabėgėliai iš dabar uždarytų Juodosios jūros Chersono ir Mykolajivo uostų persikėlė į Izmailą.
„Žmonės didžiuojasi būdami ukrainiečiais“, – sako miesto meras Andrijus Abramčenka, kuris 2014-aisiais ir 2022-aisiais leido suprasti, kad jo miestas neturės reikalų su Rusija.
Odesoje gyvenanti analitikė Hanna Šelest nesistebi, kad rusams nepavyko sukelti antiukrainietiškų neramumų Besarabijoje. Konfliktas Donbase sugriovė bet kokį vietos gyventojų tikėjimą Kremliaus propaganda apie taikų „rusų pasaulį“.
