Tvarumas šiandien nebėra tik mada – tai jau tampa būtinybe. Todėl šiuolaikinės įmonės, ypač norėdamos dirbti Vakarų rinkose, ieško išeičių, kaip savo veiklą paversti kuo žalesne. Šiuo atveju itin didelę įmonių taršos emisijos dalį neretai sudaro transportas, tad pažangūs verslai po truputį elektrifikuojasi. O jeigu elektrifikacija kol kas dar nėra tinkama išeitis? Ar yra galimybių būti tvaresniems?

Elektromobiliai tinka ne visiems

Paprasčiausias atsakymas į minėtą klausimą galėtų būti pasiūlymas nevažinėti automobiliais. Juk yra daugybė kitų keliavimo būdų, pavyzdžiui – viešasis transportas. Tačiau ne visais atvejais jis tinka verslui.

Lengvieji ir krovininiai automobiliai ne tik pasižymi didesniu judėjimo ar pervežimo greičiu, bet ir suteikia daugiau lankstumo logistikoje. Tad pastaruoju metu nemaža dalis pažangesnių verslų savo automobilių parkus pradeda elektrifikuoti. Netgi Lietuvoje. Tačiau elektros pavara ne visada atliepia poreikius.

„Žinau konkretų pavyzdį, firmą, kurioje darbuotojams buvo nupirktos „Teslos“, tačiau elektromobiliai nepasiteisino, nes ten žmonės važinėja gana dideliais automobiliais. Jie daugiau laiko prastovi nenaudojami, o vadybininkai renkasi automobilius su vidaus degimo varikliais, nes su jais tiesiog paprasčiau vykdyti užduotis. Jeigu per dieną vairuotojui reikia įveikti 500 km, trumpam užsukti į skirtingas vietas, o tose vietose nėra įkrovimo stotelių, jis turi elektromobilį įkrauti kažkur kitur ir taip gaišta laiką“, – pasakoja automobilių rinkos ekspertas, televizijos laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas.

Ar tikrai elektrifikacija tvaresnė?

Žurnalistas atkreipia dėmesį, kad ir dėl elektromobilio tvarumo būtų galima pasiginčyti. Pašnekovo teigimu, gaminant elektra varomą transporto priemonę į aplinką išskiriama gerokai daugiau teršalų.

Štai informaciją surinkęs žurnalas „Autoexpress“ rašo, jog vidutiniškai vidaus degimo variklį turinčio automobilio gamybos metu į aplinką išmetama apie 5,6 tonos CO₂ teršalų, o gaminant elektromobilį – 8,8 tonos, arba 43 proc. daugiau. Skirtumą sudaro tarši baterijoms reikalingų medžiagų gavyba ir akumuliatorių gamyba.

Tam, kad elektromobilis tvarumu pralenktų vidaus degimo varikliu varomą modelį, jam dar reikia nuvažiuoti nemažai kilometrų neišmetant jokių teršalų į aplinką. Kiek – priklauso nuo to, kokia energija įkraunamas elektromobilis.

„Reuters“ apskaičiavo, kad elektromobilis nuolat teršiantį panašaus dydžio modelį su duslintuvu pagal ekologinius rodiklius gali aplenkti vos per 13 tūkst. kilometrų. Tačiau tai galioja Norvegijai, kuri beveik visą elektros energiją išgauna švariai.

O mūsų kraštuose šių skirtingų automobilių žala aplinkai susilygins tik nukeliavus daugiau nei 100 tūkst. km. Tuomet benzininis ar dyzelinis automobilis ir toliau terš aplinką degindamas degalus, o elektromobilis išliks neutralus, iki jį reikės neutralizuoti.

Kalbant apie verslą problema yra ta, kad įmonės automobilius neretu atveju naudoja tik garantiniu periodu ir iki 100 tūkst. km, taigi taip naudojant elektromobilis gali ir niekuomet nebūti tvaresnis variantas. Aišku, perduotas į antras rankas jis toliau važinės švariai ir gerins oro kokybę savo aplinkoje.

Mažiau automobilių – mažiau taršos

Priešingai nei daugelis galvoja, taršūs yra tie automobiliai, kurie ilgą laiko dalį stovi vietoje nenaudojami. Nevažinėjančių transporto priemonių gamyba – žemės išteklių švaistymas, tad geriausia yra gaminti mažiau automobilių ir juos efektyviau eksploatuoti. Pavyzdžiui, kai automobilis nereikalingas, galima jį perduoti dirbti darbą kitiems. Tačiau lizingo, išperkamosios nuomos bendrovės nesiūlo tokių sprendimų.

Todėl pasaulyje ėmė populiarėti visai kitoks, tvaresnis transportavimo būdas įmonėms – vadinamoji automobilių abonemento paslauga. Mūsų šalyje tokią galimybę jau siūlo ir lietuvių bendrovė „WeFleet“. Ji teikia įmonėms mėnesinę automobilių nuomą lanksčiomis sąlygomis.

Tai reiškia, kad automobilį, pavyzdžiui, keletą mėnesių panaudojusi įmonė, kai jai jo nebereikia, gali grąžinti.

Nauda panaši į išperkamąją nuomą: automobilio eksploatacijos rūpesčiais apsikrauti nereikia, pakanka pilti degalus. Skirtumas tas, kad neprisiimami ilgalaikiai įsipareigojimai: nereikia pradinių įnašų, sutartys sudaromos mėnesiams, jas galima pratęsti, galima nutraukti ar pasikeisti transporto priemonę.

„Girdėjau apie tokias galimybes ir manau, kad tokia paslauga yra patogi, ypač sezoniniams verslams. Jeigu žinai, kad dalį metų tavo automobilis stovės nenaudojamas, kam tuo apsikrauti, nes tu moki už daiktą, kurio nenaudoji, patiri nuostolių. Taip pat, jei yra poreikis, gali išsinuomoti 5 automobilius, o kai jis sumažėja ir matai, kad ir dviejų automobilių pakaks funkcijoms vykdyti, trijų galima atsisakyti“, – apie minėtą paslaugą kalba V. Kudarauskas.

Komentarai ()