„Rusai padarė didžiulę klaidą.“ Skelbiamas gudrus Syrskio manevras. Viskas nuklota lavonais ()
4 mėnesiai nenutrūkstamų kruvinų mūšių Avdijivkos teritoriją pavertė griuvėsiais.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
4 mėnesiai nenutrūkstamų kruvinų mūšių Avdijivkos teritoriją pavertė griuvėsiais. Įtvirtinimai išgelbėjo tūkstančius Ukrainos karių gyvybių.
Apie tai savo tinklaraštyje rašo analitikas, žinomas slapyvardžiu CYNIC.
Pastarąją savaitę rusų fašistų būriai puldinėjo Avdijivkos griuvėsius „mėsos šturmais“, kasdien prarandant apie tūkstantį žmonių.
Ukraina susidūrė su gilia amunicijos krize, buvo išnaudotos visos galimybės užtikrinti, kad priešas patirtų neproporcingus nuostolius. Ir priešas nukentėjo: rusų mėsininkai vaikščiojo per lavonus, jie buvo priversti slėptis už negyvų įsibrovėlių kūnų.
Tai buvo visiškai neapgalvota.
„Ukraina neturėjo jokių šansų išsaugoti Avdijivką, bet Rusija galėjo pasielgti lėčiau ir racionaliau, nuostolių galėjo būti bet 3 kartus mažiau. Tai didžiulė klaida. Paskutinės poros dienų buvo visiška beprotybė: pajutę artėjant naujų laipsnių kvapą, Rusijos vadovai siuntė karius į „mėsos šturmus“ miniomis. Aukos jiems nerūpėjo: rusai buvo nuolat siunčiami skersti. Tai net nebuvo „mėsos šturmai“. Mėsa bent jau vertinama kaip mėsa. Tai buvo lavonų puolimas. Rusijos vadovybė siuntė kariškius kaip vaikščiojančius numirėlius, nenorėdama, kad kuris nors iš jų grįžtų gyvas. Ji kuo greičiau norėjo gauti sau apdovanojimus, ir ji juos gaus“, – rašo analitikas.
Šiuo požiūriu Syrskis pasielgė gana išmintingai. Jausdamas politinės valdžios spaudimą ir taip pat suprasdamas, kad pirmasis jo karinis įvykis, turint naują statusą bus Avdijivkos atidavimas, jis įtikino politinę vadovybę, užsitikrino sau „stabilią karinę platformą“ ir realizavo beveik savalaikį pasitraukimą iš Avdijivkos.
Kalbama, kad pasitraukimas turėjo būti įgyvendintas keliomis dienomis anksčiau. Tai tiesa, tačiau pokyčiai kariniame departamente, taip pat politinis noras laikyti Avdijivką padarė didelių karių grupių išvedimo operaciją itin problemiška.
Perkelta į Avdijivką 3-ioji šturmo brigada sėkmingai teikė „priedangą“ besitraukiantiems daliniams. Jie mūšio lauką ir pavertė Avdijivkos kapinynu, kuriame gausu rusų lavonų.
Be šios brigados, atsižvelgiant į šio sprendimo nežymų vėlavimą, karių pasitraukimas būtų buvęs daug problemiškesnis.
Galima sakyti, kad Ukraina užtikrino aukštą taktinių manevrų įgyvendinimo lygį ir apskritai viskas pavyko gerai, nors pauzė tarp kritinio poreikio išvykti ir sprendimo išvykti priėmimo momento (maždaug savaitė „vėlavimo“ priimti kritinį sprendimą) sukėlė tam tikrą chaosą.
Dabar Ukrainai reikia:
1. Per trumpą laiką pastatyti daugiasluoksnę gynybą fronto sektoriuose, kuriuose yra didelis karo veiksmų intensyvumas, t.y., būtina įtvirtinti gynybos linijas ne šiaurės kryptimi ir ne santykinai ramiose rytinio fronto atkarpose, bet didžiausio užpuolimo pavojaus vietose.
2. Būtina strategiškai pereiti prie „resursų taupymo“, nesistengiant pulti ir kontratakuoti, reikia sulaukti didelių ginklų atsargų. Geriausiu atveju pagalba iš JAV atvyks nuo balandžio mėnesio (jei bus patvirtintas pagalbos paketas kovo mėnesį).
Kartu bus vykdomas „jūros karas“, kurį remia britai, dėl ko Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi fenomenalių sėkmių jūroje.
Oro apsaugą taip pat užtikrina britų, vokiečių ir prancūzų koalicija. Visą ankstesnį laikotarpį „orą“ prižiūrėjusi JAV vis dar delsia, tačiau investuotų lėšų užtenka nuolatinėms destruktyvioms Rusijos aviacijos atakoms.
Oro gynybos nepakanka, atakų prieš Ukrainą nedaugėja tik dėl ribotų Rusijos raketų atsargų.
Na, o naujoji karinė vadovybė, palikusi Avdijivką, išbandymą išlaikė, radusi nekonfliktišką bendravimo su civiline valdžia kalbą ir užtikrindama efektyvią sąveiką karinėje aplinkoje.
