Padidinus vėjo turbinų įsijungimo ribą, sumažėtų žūvančių šikšnosparnių (10)
Pasaulio biologai ieško būdų, kaip sumažinti vėjo jėgainių keliamą pavojų šikšnosparnių populiacijai. Tokios jėgainės vertinamos už jų ekologiškumą, tačiau yra mirtinos medžiuose gyvenančioms ir dideliais atstumais migruojančioms šikšnosparnių rūšims. Įdomu tai, kad šią problemą išspręsti būtų galima nustačius turbinas taip, kad jos įsijungtų pučiant stipresniam vėjui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Viskonsine (JAV) įsikūrusios organizacijos "Blue Sky Green Field Energy Center" specialistų teigimu, vienam megavatui vėjo jėgainėse sugeneruotos energijos kasmet tenka 22 žuvę šikšnosparniai. Jų žūties mechanizmas skiriasi nuo paukščių - paukščiai traumas patiria susidūrę su turbinų konstrukcijomis, tuo tarpu mažesni gyviai dėl rotoriaus menčių sukuriamo neigiamo oro slėgio zonų patiria plaučių traumas. "Kai kuriose vėjo jėgainių kompleksuose per vieną migravimo sezoną miršta šimtai tūkstančių šikšnosparnių", teigia JAV geologijos tarnybos biologas Paulas Cryanas. Specialistas taip pat priduria, jog vienas toks jėgainių kompleksas kasmet sunaikina daugiau šikšnosparnių, nei kada nors jų buvo surinkta moksliniams tyrimams atlikti.
Kai kurie mokslininkai yra pasiūlę išjungti vėjo turbinas didžiausio gyvūnų migracijos periodo metu. Kiti siūlymai yra "egzotiškesni"; pavyzdžiui, šikšnosparniai būtų atbaidomi nudažius turbinas tamsesnėmis spalvomis. Tačiau naujausia studija, kurios rezultatai bus publikuojami pirmadienį žurnale "Ecology", teigia, jog jog sprendimas gali būti dar paprastesnis - sumažinti ribinį greitį, nuo kurio vėjo jėgainės pradeda suktis.
JAV dauguma vėjo turbinų yra užprogramuotos pradėti suktis ir gaminti energiją, kai vėjo greitis pasiekia maždaug 13-15km/h. Organizacijos "Bat Conservation International" biologas Edas Arnettas teigia, jog padidinus įsijungimo ribą iki 17,6km/h, žūvančių šikšnosparnių skaičius sumažėtų 43-93 procentais. Tuo tarpu kasmetiniai energijos nuostoliai būtų mažesni nei 1 procentas. Padidinus turbinų įsijungimo ribą, būtų galima mažinti jų sukimosi greitį. Tiesa, lėčiau judančios rotorių mentės vis vien žudytų šikšnosparnius, tačiau tai vyktų gerokai mažesniu mastu, daugiausia todėl, kad šikšnosparniai nėra linkę skraidyti esant vėjuotam orui.
Šikšnosparniai yra viena svarbiausių rūšių - sutrikdžius normalų jų populiacijos lygį, pasekmės atsilieptų daugybei ekosistemų. Tačiau mokslininkai vis dar negali tiksliai paaiškinti, kodėl šikšnosparnius vilioja vėjo turbinos. Kai kurie kelia hipotezes, jog šie gyvūnai turbinas painioja su medžiais - tai paaiškintų, kodėl 75% žuvusių šikšnosparnių sudaro medžiuose gyvenančių rūšių atstovai. Nežiūrint į tai, šios teorijos įrodyti kol kas nepavyksta.