Geriausiųjų sąrašuose dominuoja elektromobiliai: įvardijo jų sėkmės priežastis ()
2023-ųjų ir 2024-ųjų sandūroje tradiciškai apie automobilius rašantys svarbiausi ir populiariausi žiniasklaidos leidiniai išdalijo tiek paprastų vartotojų, tiek ekspertų vertinimais paremtus apdovanojimus geriausiems naujiems modeliams. Peržvelgus titulus, akivaizdūs ir visos pramonės pokyčiai: ant nugalėtojų pjedestalų vis daugiau – elektromobilių. Vis dėlto elektrinių modelių pasiūla dar tik skaičiuoja pirmuosius istorijos dešimtmečius, tad kiekvienas naujas apdovanojimas kelia pagrįstą klausimą – kuo naujieji laureatai pranašesni už ištobulintą vidaus degimo varikliais varomų automobilių plejadą?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Laurai tenka elektromobiliams
2024 metų Europos automobiliu vasario gale pripažintas elektrinis „Renault Scenic“. Populiarios Didžiosios Britanijos žiniasklaidos platformos „Autoexpress“ 2023 metų automobiliu tapo hibridinis arba elektrinis „Hyundai Kona“. Kultinio portalo TopGear.com autorių vertinimu, geriausias automobilis pernai buvo sportinis „Hyundai Ioniq 5N“ modelis.
Dar daugiau – „Metų pasaulio automobilio 2024“ konkurso finalininkų trejetuką sudaro vien elektromobiliai: „BYD Seal“, „Volvo EX30“ ir „Kia EV9“. Pastarasis modelis jau spėjo pririnkti ir kitų titulų: buvo išrinktas geriausiu 2024 metų elektromobiliu populiarios platformos „MotorWeek“ skaitytojų ir žiūrovų „Drivers’ Choice Awards“ rinkimuose, be to, laimėjo geriausio elektrinio septynviečio nominaciją D. Britanijos portalo „What Car?“ 2024 metų automobilio konkurse. Negana to, TopGear.com jį paskelbė geriausiu 2023-ųjų šeimos automobiliu.
Akivaizdu, jog elektromobiliai sparčiai perima lyderių vaidmenį. Jie vertinami ir dėl gerėjančio našumo, ir dėl moderniausių technologijų, ir dėl specifinių savybių, kurios, pavyzdžiui, leidžia konstruoti šeimų lūkesčius geriau atitinkančias transporto priemones.
Šiuo atveju elektros pavarai reikia mažiau mechaninių detalių nei modeliams su vidaus degimo varikliais, tad inžinieriams atsiriša rankos kurti erdvesnius salonus. Štai minėtojo „Kia EV9“ ratų bazė siekia net 3,1 metro. Įspūdingas atstumas tarp ašių ir plokščios grindys leido suprojektuoti ne tik itin erdvų saloną, kuriame gali būti montuojamos penkios, šešios arba septynios sėdynės, bet ir įrengti didelę bagažinę. Palyginkime: vidaus degimo varikliu varomame septynvietyje „Peugeot 5008“ galima sutalpinti iki 2150 litrų bagažo, o EV9 – iki 2393 litrų.
„Žaidimą keičiantis dalyvis. Nes pirmasis rinkoje šeimyninis trijų sėdynių eilių elektrinis SUV modelis už prieinamą kainą“, – taip korėjiečių kūrinį apibūdino apdovanojimą jam skyrusios „MotorWeek“ kūrėjas Johnas Davisas.
Savotiškas paradoksas
Anot automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio, didelio elektromobilio debiutas rinkoje rodo, kad gamintojai siekia sparčiai užpildyti elektros pavaros modeliais visas tradicinių vidaus degimo varikliais varomų automobilių nišas. Savo elektrinius kūrinius čia jau pateikė tradiciniai didelių prabangių SUV gamintojai: BMW – iX, „Mercedes-EQ“ – EQS SUV, o „Audi“ – „Q8 e-tron“. Tačiau dabar atėjo laikas pasiūlą formuoti ir vidutinės klasės gamintojams.
„Sukurdami prabangesnį, įspūdį vartotojams darantį automobilį, tokie gamintojai galbūt ieško pirkėjų, norinčių savo garaže turėti moderniausią produktą. Pamatę tokį modelį jie supras, kad gamintojas pildo būtent šį jų lūkestį – moderniausias elektromobilis su visomis jo atskleistomis galimybėmis“, – vertina automobilių rinkos specialistas.
Anot M. Buzelio, elektromobilių gamyba suformuoja savotišką paradoksą. Išleisdami didelį elektrinį modelį ir taikydami į kiek daugiau nei 80 tūkst. eurų kainos segmentą, vidutinės klasės gamintojai gali netgi atsikąsti gabaliuką tradicinių „premium“ markių rinkos, kurioje į elektros pavarą besidairantys vartotojai turi vis dar ribotą pasirinkimą.
Čia jiems įprastų gamintojų prabangūs elektromobiliai gerokai perkopia šešiaženklių sumų kartelę, todėl į priprastų kainų rėžius patenkantis modelis su atitinkamu įrangos paketu gali priversti atsisukti į anksčiau nesvarstytus prekių ženklus.
„Todėl eksperimentavimas su prabangiais automobiliais gal net yra paprastesnė užduotis. Jeigu reikėtų sukurti ypač populiaraus segmento elektromobilį (Europoje toks yra B segmentas), tektų konkuruoti su begale įsitvirtinusių žaidėjų. Tam reikėtų labai didelių investicijų, itin gero tyrimo ir kt.
Vietoje to gamintojai turbūt dažniau galvoja apie nišų užkamšymą: ten yra mažiau taisyklių, tad galima paeksperimentuoti su dizaino kryptimis. Dideliame automobilyje taip pat atsiveria laisvė sutalpinti visus komponentus ir pan.“, – apie gamintojų logiką svarsto M. Buzelis.
Trina klišes
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad, norėdami įtikti šeimyninių automobilių pirkėjams, gamintojai išsikelia ir ne vieną rimtą iššūkį. Jų tik dar labiau padaugėja dėliojant potencialių elektromobilių pirkėjų lūkesčių žemėlapį.
„Tokiems pirkėjams reikia didelės baterijos, jeigu jie nori turėti vieną automobilį tiek kasdieniams poreikiams mieste, tiek kelionėms. Ir salonas turi būti patogus, ir vietos netrūkti, ir t. t.“, – vardija žinovas.
Štai minėtame EV9 modelyje montuojama 99,8 kWh talpos baterija leidžia viena įkrova nuvažiuoti iki 563 km, o 800 V įtampos elektros sistema užtikrina labai greitą baterijos energijos papildymą atitinkamose įkrovimo stotelėse. Pavyzdžiui, išnaudojant maksimalias galimybes, vos per 15 min. galima įkrauti tiek energijos, kiek jos reikia nuvažiuoti 249 km. Vertinant Baltijos regiono šalių dydį, tokios savybės leidžia be didesnių rūpesčių keliauti tarp įkrovos taškų.
M. Buzelio teigimu, elektromobiliams populiarėjant, gamintojai trina ir daugiau įprastų pramonės klišių. Kuo toliau, tuo dažniau gatvėse galime išvysti sudėtingiau nusakomo kėbulo tipo automobilių, kurie primena kompromisus tarp visureigių, kupė, hečbekų ar kitų formų, kaip antai „Peugeot 408“, „Volkswagen ID.4“ ar „Kia EV6“. Šiuos automobilius sunku priskirti prie įprastų nusistovėjusių segmentų.
„Kyla noras juos tiesiog skirstyti į „mažas elektromobilis“, „vidutinis elektromobilis“ ir kt. Ne veltui gamintojai dabar jau siūlo ir šešiavietes didelių elektromobilių versijas, pavyzdžiui, minėtąjį EV9. Gimsta naujos mados, gamintojai bando kuo daugiau skirtingų savybių sudėti į vieną automobilį, ko anksčiau nebūdavo. Tačiau smagu, kad dizainerių niekas neriboja ir mašinos pasidaro įdomesnės“, – apibendrina M. Buzelis.