„Atsinaujinanti energetika negali padengti visų poreikių, kurie Lietuvai ir Baltijos regionui būtų reikalingi...“ – viename interviu tvirtino Lietuvos Premjeras A. Kubilius.

Tuo metu

Vokietijos parlamentas šį rudenį patvirtino šalies energetikos koncepciją iki 2050 m., kurios šerdis yra kuo platesnis atsinaujinančios energijos panaudojimas. Branduolinė ir iš žemės iškasenų gaunama energija kol kas bus naudojama, bet tik pereinamuoju laikotarpiu.

Dabar Vokietijoje iš žaliosios energijos šaltinių pagaminama apie 16 nuoš. visos šiai industrinei šaliai reikalingos energijos, o iki 2050 m. jos gavyba turės išaugti 80 nuoš. ir patenkinti daugiau kaip pusę viso šalies energetinio poreikio.

Platus atsinaujinančios energijos panaudojimas, Vokietijos vyriausybės manymu, yra būtinas galvojant apie ateitį, nes Žemės natūralios iškasenos, tarp jų ir nafta, sparčiai senka. Be to, tai išlaisvins šalį nuo energetinės žaliavos importo priklausomybės, o platus jos panaudojimas vien iki 2020 m. sukurs maždaug 400 000 naujų darbo vietų. Žalioji energetika taip pat leis sumažinti CO2 dujų emisiją dar 40 nuoš., o iki 2050 m. – 80 nuoš.

Šį rudenį Vokietijos vyriausybė priėmė ir dar vieną ypač svarbų dokumentą – „Nacionalinės bioekonomikos mokslinių tyrimų strategiją iki 2030 m. Mūsų kelias į biotechnologijų ekonomiką“. Strategijai įgyvendinti per artimiausius 6 metus bus skirta apie 2 mlrd. eurų.

Didžiausia darbdavė

Rekordinį 3,4 nuoš. ekonomikos augimą III ketvirtį pasiekusi ir apskritai didelį ekonomikos šuolį šiais metais liuoktelėjusi Vokietija apie žaliąją energiją mano kitaip. Šį rudenį šalies, turinčios beveik 82 mln. gyventojų, bedarbių skaičius sumažėjo iki 2 945 000, arba pirmą kartą tiek daug per praėjusius du dešimtmečius, kurių paskutinįjį šis skaičius šalyje gerokai viršijo 5 mln. Šitaip sumažinti bedarbių skaičių padėjo sparčiai kuriamos naujos darbo vietos bei perkvalifikavimo kursai. Dėl palyginti didelio ekonominio augimo vokiečiai šiemet galės vėl gauti visą ar dalinį vadinamąjį tryliktą atlyginimą.

Dabartinė vokiškos darbo rinkos realybė tokia, kad net trūksta kai kurių sričių specialistų, o tarp aktyviausių naujų darbdavių atsidūrė vidutinės ir smulkios įmonės. Didesnė dalis naujų darbo vietų sparčiai augančios Vokietijos ekonomikoje susijusios su ekologija.

Vokietijos vyriausybės dėmesys šalyje atsinaujinančios energijos gamybai atgaivino daugelį smulkių kompanijų, iki šiol užsiėmusių įvairiais darbais – saulės baterijų, geoterminių katilų, vandens šildytuvų įrengimu ir pan. Dar prieš kelerius metus tokių 4–5 darbuotojus turinčių įmonių padaugėjo 3–4 kartus, ir tai dar ne pabaiga.

Vien įvairiose su atsinaujinančia energija susijusiose srityse Vokietijoje šiuo metu dirba 340 tūkst. asmenų, arba 60 tūkst. daugiau nei prieš 3 metus.

Technologijų kūrimo srityje pirmauja vėjo energetika – šioje srityje sukurta 100 tūkst. naujų darbo vietų. Šviesos energetikos srityje – 65 tūkst. naujų darbo vietų. Ir tai tik pradžia, nes, neseniai atliktos apklausos duomenimis, daugiau kaip 2 500 įvairių Vokietijos kompanijų planuoja naujas su aplinkos apsauga susijusias investicijas, dėl to vidutiniškai 21 nuoš. didins darbuotojų skaičių ir plėsis į užsienio šalis.

Beje, šiuo metu Lietuvoje jau kuriasi viena didžiausių pasaulyje tokio pobūdžio vokiečių bendrovė „Centrotherm Photovoltaics AG“, planuojanti Visoriuose įrengti tyrimų centrą ir eksperimentinę saulės elementų įrangos gamyklą.

„Ekologiška iš Vokietijos“ – naujasis kokybės ženklas

Iki 2020 m. į aplinkosaugos technologijas pramonė planuoja investuoti 3,1 mlrd. eurų. Šiuo metu įplaukos iš žaliųjų technologijų į šalies bendrąjį vidaus produktą sudaro apie 8 nuoš., o iki 2020 m. planuojama pasiekti 14 nuoš. Darbo vietų skaičius „Žaliųjų technologijų“ srityje, prognozuojama, išaugs iki 2,2 mln. arba, lyginant su praėjusiais metais, dvigubai. Dėl to planuojamas pajamų augimas nuo 210 iki 460 mlrd. eurų.

Didžiąją dalį produkcijos – iki 80 nuoš. vėjo jėgainių ir apie 90 nuoš. biodujų gamybos technikos ketinama eksportuoti. Naujas „žaliasis impulsas“ Vokietijos mašinų ir įrengimų gamintojams pasiūlė idėją, kad geros kokybės ženklu buvęs užrašas „Pagaminta Vokietijoje“ ateityje virstų „Ekologiška iš Vokietijos“.

Mikrodumbliai ir žolė – neišsenkantis energijos šaltinis

Dabar Vokietijoje 4,1 nuoš. visos sunaudojamos energijos sudaro bioenergija, kurios didžiausia dalis gaunama iš rapsų ir kitų grūdinių kultūrų. Atsižvelgdami į pasaulinį maisto produktų poreikį, vokiečiai surado alternatyvų ir patikimą ateities bioenergijos šaltinį – mikrodumblius. Dėl ypatingo fotosintezės būdo iki šiol daugiausiai medicinoje ir kosmetikoje naudoti augalai gali tapti nepamainomi energijos tiekėjai ateities biodyzelino, etanolio ar vandenilio gamyboje.

Netoli Potsdamo esančiame Nuthetal institute biotechnikai sukūrė pramoninių mikrodumblių auginimo technologiją. Ji pritaikyta pirmoje ir šiuo metu pasaulyje stambiausioje Saksonijos-Anhalto federalinėje žemėje veikiančioje jėgainėje. Čia per metus pagaminama apie 130 tonų dumblių dulkių, skirtų pramoniniam naudojimui.

Bendradarbiaudami su amerikiečių mokslininkais vokiečių biotechnikai planuoja iš dumblių pradėti gaminti kurą. Sudėtingų technologijų būdu per metus iš 1 kv. km dumblių plantacijų būtų galima gauti 7 600 t biodyzelino. Iš proceso technologinių atliekų papildomai dar būtų pagaminta 4 100 t etanolio. Šis energijos iš mikrodumblių gavimo būdas yra apie 30 kartų efektyvesnis už tam tikslui naudojamus rapsus ar saulėgrąžas.

Platesnio dumblių pritaikymo energijai gaminti idėją vyriausybė laiko vienu iš prioritetinių planų. Dumblių pritaikymo energetikoje problemai spręsti Federacinė švietimo ir mokslo ministerija įsteigė net specialią komisiją.

Kad dar yra neatrastų energijos gavimo būdų iš visko, kas žalia, prieš porą metų įrodė austrai. Jų mokslininkų sukurta technologija įgalina gaminti energiją iš paprasčiausios žolės. Linco miesto J. Kepler universiteto mokslininkai Federalinės transporto, inovacijų ir technologijų ministerijos užsakymu ne tik sukūrė technologiją, kaip žolės sultis paversti energija, bet ir Aukštutinėje Austrijoje paleido pirmą eksperimentinę žolės mase maitinamą jėgainę.

Pranašumas ieškant darbo – ekologinis išprusimas

Daugelis naujų „žalių“ darbo vietų turi ir papildomų kvalifikacijos reikalavimų. Nemažai ekologijos keliu pasukusių kompanijų ieško platesnio profilio, naujai mąstančių ir operatyviai į ekologines aktualijas reaguojančių darbuotojų, pasirengusių dirbti tiek tėvynėje, tiek vykdyti tarptautinius projektus užsienyje. Sparčiai auga ne tik ekologiškai išprususių inžinierių, bet ir architektų bei teisininkų poreikis. Šiais laikais darosi svarbu išmanyti ne tik inžinerinius, juridinius ar statybos dalykus, bet ir nusimanyti meteorologijoje, gerai orientuotis pasaulio rinkoje ir svarbiausia – būti pakankamai gerai „žaliai“ išsilavinusiam.

Visa tai paakino investuoti į „žaliąjį švietimą“, dėl to vėl buvo sukurta naujų darbo vietų. Šiuo metu apie 250 įvairių Vokietijos švietimo įstaigų siūlo papildomas studijas apie visa, kas susiję su atsinaujinančia energija. Dauguma darbo jėgos ieškančių kompanijų pasiryžusios papildomai investuoti į būsimų darbuotojų ekologinį lavinimą.

Vokiečiams labai svarbi „žalia“ ateitis

Ne pirmą dešimtmetį šalyje puoselėjama „žaliojo sąmoningumo idėja“, į valdžią atėjus naujai iki tol šalyje neegzistavusiai Žaliųjų partijai, palietė visus – nuo politiko iki kepėjo. Beveik kiekvienam tapo aktualu ne tik energijos gamyba, bet ir jos taupymas, racionalus panaudojimas (ypač šiltinant ir sandarinant namus), atliekų surinkimas ir perdirbimas, o visa tai tiesiogiai ar netiesiogiai turi įtakos sparčiam naujų darbo vietų kūrimui.

Valstybė įvairiai finansiškai skatina gyventojus naudoti iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamą energiją. Naują, energiją taupančią krosnį įsirengęs kepėjas gauna lengvatinių kreditų ir išmokų, o saulės baterijomis stogus nuklojęs gyventojas – kompensaciją. Ekologinis žmonių sąmoningumas ugdomas finansiniu vyriausybės dėmesiu, ir tai yra geriausias mokytojas.

Šalies vyriausybės sprendimą laikinai pratęsti atominių jėgainių darbą gyventojai sutiko su nepasitenkinimu. „Amžiaus maištu“ būtų galima pavadinti vokiečių priešinimąsi atominių atliekų gabenimui į Gorlebeno saugyklą ir protestus prieš planus toliau naudoti branduolines jėgaines. Vokiečiai nori švarios ir ekologiškos aplinkos.

Šių dienų Vokietijos peizažas nebeįsivaizduojamas be vėjo jėgainių parkų, saulės baterijomis užklotų namų, net ūkinių pastatų stogų, be žaliagalvių apvalių biodujų konteinerių prie fermų, nes ūkininkai, prieš išveždami mėšlą ar srutas į laukus, pirma iš jų išspaudžia biodujų. Sąvokos „žalias“ ar „aplinkai draugiškas“, „ekologiškas“ yra tarsi savaime suprantamas ir neatskiriamas dalykas kasdieniame kiekvieno vokiečio gyvenime. Mokyti ekologijos pradmenų savo vaikus vokiečiai pradeda nuo pirmųjų žingsnių. Todėl jie neniurzga rūšiuodami šiukšles ir neprotestuoja prieš moderniomis technologijomis apsirūpinusias buities šiukšlių deginimo jėgaines. Ir dar: kiekvienas šalies gyventojas gali pasirinkti jam patinkantį energijos tiekėją ar bet kada pakeisti jį kitu.

Nieko nuostabaus, kad Vokietija, prieš kurį laiką ekonomiką pasukusi žaliųjų idėjų keliu, turbūt vienintelė beveik nepajuto pasaulį supurčiusios finansinės krizės ir sugebėjo pasiekti neįtikėtinai gerą ekonomikos augimą. Nors, pasak šalies federalinio finansų ministro Wolfgango Schäuble, vokiečiams nereikėtų pasiduoti euforijai ir pradėti manyti, kad šalis jau maudosi piniguose, kai tuo tarpu ji tebeskęsta ankstesnėse skolose.

 Autorės ir Walter K. Schweizer nuotr.

Turinys

• Redakcijos skiltis
  Prie dvidešimtmečio kalėdinės eglutės 6
• Nemirtingo žingsnio taktu
  U. Tamošiūnaitė. Žiema (II) 8
• Ta akimirka žavinga
  Lietuvos medžių dešimtukas 9
• Miškas ir mes
  Metai buvo sunkūs, bet geri 10
  D. Červokienė. Dvilypis valstybinių miškų efektyvumas 12
  D. Bartkienė. Miškas – rūpestis ir vaistas nuo kasdienybės 16
  Kas naujo pasaulyje 21
• Politikos varpinė
  M. Adomėnas. Apie medinį Vilnių 22
• Pokyčių verpetuose
  Prie Baltijos: kaimynai. 26
• Savas miškas
  Z. Bitvinskaitė. Neramus ramybės metas 28
  V. Almanis. Išpirka 32
  L. Juodvalkienė. Miškas tik priedas 34
• Baldai ir interjeras
  V. Ilonis. Noriu ramiai dirbti 38
• Medis ir verslas
  D. Srėbaliūtė. Žalioji energetika Vokietijoje 40
  A. Patašius. Atsinaujinanti energetika: pirmiausia žinios 44
  Medienos kainos 46
  Skelbimai 48
• Technika
  A. Pabricaitė. Rovaltra – universiteto mecenatas 50
• Knygų lentyna
  Lietuvos miškininkų sąjungos istorija 52
• Mūsų žosmė
  Tekėjo upeliai brangvynelio... 52
• Medžioklė
  V. Ribikauskas. Nauji metai – seni lapai 54
• Pirma buvo žodis
  A. Brukas. Miškai ir nepriklausomybė 58
• Būkime sveiki
  D. Červokienė. Ant palangės auginami vaistai 60
  V. Skafaru. Tas žaliasis auksas 62
• Medis ir aplinka
  Aukšti medžiai 65
  A. Patašius. Žalvaris – atliekos turi rasti savo vietą 66
  T. Simila. Medžiai – stebuklingos chemijos gamyklos 68
• Miško pavilioti
  L. Juodvalkienė. Miškininko profesija – gyvenimo būdas 70
• Jaunuolynas
  Giliukų skiltis
  K. Naujalis. Kai savo rankom pasodini 74
  K. Vaitkevičius. Įsomintinos miško pamokos 76
  Mano medis
  V. Aukštaitis: „Medis mieste – vienatvės metafora“ 78
• Juokai
  Einšteinui dzin 79

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Žurnalas "Miškai"

Autoriai: Daiva Srėbaliūtė

Komentarai (6)