„Nėra kitos išeities.“ Lietuva grįžta prie atominės elektrinės. Kas nutiko su saule ir vėju  ()

Įgyvendinti antradienį Seimui teikiamą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategiją gali prireikti iki 150 mlrd. eurų, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Iki 2050 metų strategijos įgyvendinimui gali prireikti iki 150 mlrd. eurų. Pinigai yra dideli, tačiau tai yra žaliojo kurso, dekarbonizacijos klausimas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė D. Kreivys. 

Jo teigimu, didžiausią investicijų dalį sudarys privačios lėšos, dalis jų bus gauta pardavus taršos leidimus ar iš įvairių  fondų. 

„Tas šaltinis bus privačios lėšos, europinės lėšos, nedidelė dalis – biudžeto“, – teigė ministras. 

Pasak D. Kreivio, 2028–2030 metais Lietuva turėtų pasigaminti visą jai reikalingą elektrą, o 2050 metais visa jis bus  žalioji: „Pagrindiniai tikslai yra visą energetiką gaminti šalyje ir nemokėti jokių pinigų išorei“.  

Strategijoje taip pat numatyta galimybė po 2030-ųjų šalyje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius.

Anot D. Kreivio, tokie reaktoriai yra saugesni nei vystyti anksčiau, jie Lietuvoje galėtų atsirasti 2035–2040 metais, o dėl jų politikams reikėtų apsispręsti iki 2028-ųjų.

„Pasaulyje po truputį sukamasi link atominės energetikos, todėl, kad dekarbonizacija, žaliasis kursas nėra įmanomi be atominės energetikos“, – teigė D. Kreivys.  

„Atomas atomui nelygu. Šiuo metu plėtojamos ketvirtos kartos technologijos, kurios iš esmės skiriasi nuo to, kas buvo prieš tai. Tai yra maži reaktoriai su labai nedidele, vos 600 metrų apsaugos zona, tai reiškia, kad jie mažai kenksmingi“, – kalbėjo ministras.

 

Jo teigimu, 2040–2050 metais branduoliniams reaktoriams Lietuvoje pagaminant apie 15–20 proc. elektros, šalies vartotojams būtų užtikrinta „pati žemiausia“ jos kaina. 

„Jeigu patys nesigaminsime elektros energijos, neturėsime gamybos viduje, tai nėra garantijos, kad paspaudus mygtuką namuose lemputė užsidegs“, – teigė ministras, paklaustas apie galimą gyventojų pasipriešinimą, įgyvendinant strategijoje numatytus projektus, tarp jų ir mažos galios branduolinius reaktorius. 

„Politikai, įvairios studijos turi atlikti savo darbą šviečiant visuomenę, o visuomenė taip pat turi suprasti, kad šalies saugumas, gerovė, elektros kainos priklauso nuo to, kiek mes elektros turėsime pasigaminę Lietuvoje“, – pridūrė jis.

 

D. Kreivys kartojo, jog apie 2030-uosius elektros kaina be perdavimo ir skirstymo tarifų Lietuvos vartotojams turėtų siekti 5–6 centu už kilovatvalandę (kWh).

Skaičiuojama, kad Lietuvos energetinė transformacija iki 2050 metų vien šiame sektoriuje galėtų sukurti iki 140 tūkst. naujų darbo vietų bei iki 11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jos nauda šalies ekonomikai siektų 6,3 mlrd. eurų. 

Pagal ministerijos planą iki 2050 metų labiausiai turėtų išaugti sausumos vėjo jėgainių (28,1 TWh), jūros vėjo parkų (18,8 TWh), po 2030-ųjų numatytų vystyti branduolinių reaktorių (11,2 TWh), saulės elektrinių (9,5 TWh) elektros gamyba.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: BNS
Autoriai: Giedrius Gaidamavičius
(99)
(47)
(52)
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

Komentarai ()