„Iki 2060 m. padidės iki 180 proc.“  ()

Klimato kaitos padariniai iš tikrųjų yra kur kas rimtesni ir jau dabar jaučiami daugelyje įvairių gyvenimo sričių.



© rauschenberger (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/transport-plane-flight-travel-sky-5332224/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pavyzdžiui, mokslininkų teigimu, kelionės lėktuvu tapo pavojingesnės nei anksčiau, o kasmet padėtis tik blogės. Be to, tai vyksta vienu metu dėl kelių priežasčių, susijusių su klimatu.

Turbulencija yra dažniausia nelaimingų atsitikimų ore priežastis. Tačiau dėl jų beveik niekada nesudaromos lėktuvų katastrofos, bet dėl jų keleiviai patiria traumas, lūžius ir net miršta nuo širdies smūgių.

Kaip pastebi ekspertai, dėl klimato kaitos šie incidentai dažnėja, o pati turbulencija tampa vis ekstremalesnė.

Pasak Readingo universiteto atmosferos mokslų profesoriaus Paulo D. Williamso, turbulencija virš Šiaurės Atlanto giedru dangumi jau dabar pasitaiko 55 proc. dažniau nei 1979 m.

Tačiau iki 2060 m. šis skaičius padidės iki 180 proc., t. y. oro erdvės, kurioje yra turbulencija, plotas padidės beveik tris kartus.

Priežastis – stiprūs reaktyvinių srovių vėjai. Vėjo srautai viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, keliaujantys iš vakarų į rytus, stipriai pagreitėja.

[Vokietija+Mažiausia kaina istorijoje!] Pasigaminkite elektros patys: 1200W, 5 menčių, S tipo mini vėjo turbinos generatoriaus komplektas
9205 2

Mažiausia kaina istorijoje

Iš Vokietijos

Greitas ir saugus pristatymas

Ribotas kiekis

Išsamiau

Kaip parodė vienas tyrimas, reaktyvinė srovė pagreitėja 2 proc. su kiekvienu laipsniu Celsijaus.

Lėktuvai taip pat dažniau susidurs su giedro dangaus turbulencija, kuri laikoma pavojingiausia.

Kaip parodė vienas tyrimas, ypatingas pavojus kyla Šiaurės Afrikai, Rytų Azijai ir Artimiesiems Rytams. Ši grėsmė tokia didelė, kad, pasak mokslininkų, į ją turėtų atsižvelgti orlaivių konstruktoriai.

Mažėja oro tankis, todėl lėktuvams sunkiau pakilti

Kylanti oro temperatūra turi įtakos orlaivių pakilimui. Šylant atmosferai oras plečiasi ir tampa ne toks tankus.

Be to, sumažėja variklių našumas. Todėl orlaiviams reikia daugiau vietos ant kilimo ir tūpimo tako ir sumažėja jų keliamoji galia.

Mokslininkai nustatė, kad šiltėjant klimatui lėktuvų pakilimo atstumas per metus vidutiniškai pailgėjo maždaug 0,15 proc.

Kaip praneša agentūra „Bloomberg”, ekstremalūs karščiai jau dabar lemia kur kas daugiau skrydžių vėlavimų nei žiemiški orai.

Orlaivių avarijos dėl audrų taps realybe

 

2024 m. birželį „Austrian Airlines“ lėktuvas buvo smarkiai apgadintas audros. Kruša beveik visiškai sunaikino jo nosies gaubtą, išdaužė pilotų kabinos langus.

Laimei, lėktuvas sėkmingai nusileido ir nė vienas keleivis nenukentėjo. Mokslininkų teigimu, tokie incidentai nebebus reti.

Ekstremalesnė aukšta ir žema temperatūra lems didesnį kritulių kiekį ir intensyvesnes bei dažnesnes audras.

NOAA duomenimis, nuo 1980 m. labai padaugėjo ekstremalių vienos dienos kritulių, kurie paveikia daug didesnę sausumos teritorijos dalį nei anksčiau.

Ekspertai teigia, kad per galingas audras su didele kruša tai gali tapti rimta problema orlaiviams.

Kelionės lėktuvu trukmė pailgės

Minėtas stiprėjantis reaktyvinis srautas dėl stipraus priešinio vėjo lėtina skrydžius į vakarus. Remiantis tyrimo rezultatais, kiekvienais metais orlaiviai turės praleisti ore 2 000 valandų daugiau laiko nei dabar.

Pirmiausia tai reiškia didesnes oro transporto bendrovių išlaidas, taigi ir didesnes skrydžių sąnaudas.

 

Be to, kuo ilgiau orlaivis būna ore, tuo teoriškai didesnė rizika, kad skrydžio metu įvyks avarija.

Pakilimo ir nusileidimo takai bus užtvindyti

Oro uostai dažnai statomi žemose ir lygiose vietovėse, kurios idealiai tinka kilimo ir tūpimo takams įrengti.

Tačiau jie jau dabar susiduria su potvyniais. Pavyzdžiui, Brazilijos Salgado Filho tarptautinis oro uostas gegužės mėn. buvo užlietas dėl rekordinių kritulių.

Remiantis 2021 m. paskelbtais duomenimis, 100 oro uostų visame pasaulyje yra žemiau jūros lygio. Iki 2100 m. dėl jūros lygio kilimo rizika, kad pagrindiniai oro uostai bus užtvindyti, padidės 69 kartus.

Be to, net ir tie oro uostai, kurie nėra žemiau jūros lygio, gali būti užtvindyti, nes padaugės kritulių ir audrų.

Siekdami bent iš dalies sumažinti klimato kaitos poveikį kelionėms lėktuvu, konstruktoriai, projektuodami orlaivius, turi atsižvelgti į visus šiuos faktorius.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Mokslotaskas.lt
Mokslotaskas.lt
(2)
(3)
(-1)

Komentarai ()