„Stabdykit šią beprotybę. Milijonai badauja dėl saulės energijos bumo“ ()
Tyrimas atskleidžia dramatišką saulės baterijų skaičiaus augimą dirbamose žemėse.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Saulės energijo bumas ekspertams kelia šoką.
Wu Xiao iš Zhejiang universiteto Kinijoje ir jo kolegos nustatė, kad didžioji dalis saulės baterijų paviršiaus ploto padidėjo dirbamose žemėse, kurios galėtų išmaitinti milijonus žmonių.
Tyrėjai naudojo palydovines nuotraukas, kad nustatytų, kur buvo sumontuotos saulės baterijos, ir apskaičiavo poveikį maisto gamybai. Pasak Wu Xiao, jų tyrimas atskleidžia dramatišką saulės baterijų skaičiaus augimą dirbamose žemėse.
Iki 2018 metų saulės baterijomis buvo padengta daugiau nei 5000 kvadratinių kilometrų pasaulio paviršiaus, o šis plotas, remiantis naujausiais duomenimis, per 15 metų išaugs 1655 kartus. Apie 27 procentus šios žemės sudarė dirbama žemė, iš viso apie 1370 kvadratinių kilometrų.
2018 metais dėl to maisto gamyboje buvo prarasta apie keturias petakalorijas, kurių pakanka išmaitinti 4,3 mln. žmonių per metus. Moksliniu požiūriu, kasdieniame gyvenime naudojama „kalorija“ iš tikrųjų yra 1000 kalorijų, o petakalorijos – milijonas milijardų kalorijų.
Iki 2018 metų dirbamose žemėse buvo įrengta apie 27 procentai saulės energijos įrenginių.
Remiantis dabartinėmis tendencijomis, šie maisto gamybos nuostoliai iki 2050 m. gali padidėti iki 62 petalokalorijų per metus. Jei ir toliau tokiu pačiu greičiu kėsinsimės į dirbamą žemę (maisto nuostoliai vienam saulės energijos kiekio padidėjimui), tai lems 16 kartų didesnį metinį maisto gamybos nuostolį, palyginti su 2018 m., paaiškino Wu Xiao.
Tyrimas parodė, kad Kinija, Šiaurės Amerika ir Vakarų Europa susiduria su rimčiausiais konfliktais tarp žemės ūkio paskirties žemės naudojimo maistui ar energijos gamybai (daugiau žr. „Research Square“, doi.org/m565).
Tačiau Wu Xiao pripažįsta, kad tyrimas, kuris dar nebuvo recenzuotas, galėjo pervertinti maisto gamybos nuostolius, nes buvo daroma prielaida, kad po saulės baterijomis nebuvo pasėlių ar ganyklų.
Pavyzdžiui, įrodyta, kad avių ganymas saulės baterijomis padengtoje žemėje yra efektyvus.
Tačiau nuostoliai ir toliau didės, nes saulės kolektoriai vis labiau įsiskverbs į laukus, nebent politikos formuotojai imsis atsakomųjų priemonių, sako Wu Xiao. Jis pabrėžia, kad didžiausią rūpestį kelia planavimas ir tinkamos žemės naudojimo vietos parinkimas. Ieškoma abipusės naudos, t. y. abipusiai patenkinamos energijos paklausos ir aprūpinimo maistu.
Žemės ūkio produktyvumo pagerėjimas galėtų kompensuoti nuostolius, kuriuos sukelia padidėjusi saulės energija, sako Ericas Larsonas iš Prinstono universiteto. Be to, patobulinus saulės baterijų technologiją, būtų galima sumažinti žemės, reikalingos šiai energijai gaminti, kiekį, sako Maxas Zhangas iš Kornelio universiteto Niujorke. Jis tikisi, kad ir toliau bus naudojamos efektyvesnės plokštės ir geriau suprojektuoti saulės energijos parkai, kurie efektyviau naudoja žemę.
Tačiau kai kurie mokslininkai saulės energijos poreikį laiko varomąja jėga keisti patį žemės ūkį. Martin Lines, ūkininkas, priklausantis JK gamtai draugiško ūkininkavimo tinklui, sako, kad žemės ūkio paskirties žemė galėtų būti naudojama efektyviau. Jis priduria, kad 62 procentai JK užaugintų grūdų šiaip ar taip šeriami gyvuliams. Ateityje ūkininkus galėtume matyti ir kaip energijos, ir kaip maisto gamintojus. Lines daro išvadą, kad netrukus turėsime iš naujo įvertinti ūkininko vaidmenį.
