Lietuvoje kyla nerimas ką padarė ESO. „Tai neįmanoma. ESO darbuotojai to negali“ ()
Lietuvos gyventojams diegiami naujos kartos išmanieji apskaitos prietaisai yra patikimi ir koreguoti jų duomenų neįmanoma, o visose perdavimo sistemos grandyse yra įdiegti aukščiausi saugumo sprendimai.
© PIX1861 (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/power-outlet-power-distribution-unit-643720/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Viešoje erdvėje pasklidus tendencingai informacijai ir abejonėms dėl išmaniųjų skaitiklių patikimumo, užtikriname, kad sistema yra saugi, patikima, o manipuliuoti duomenimis neįmanoma. ESO diegiama išmanioji apskaita susideda iš trijų elementų – išmaniųjų skaitiklių, ryšio technologijos ir išmaniosios apskaitos informacinės sistemos, ir nei vienoje iš šių grandžių nuotolinis ar kitoks rodmenų keitimas neįmanomas, tiek dėl įrangos technologinių specifikacijų, tiek dėl daugiapakopės saugiklių sistemos“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Skaitiklio metrologinis modulis ir jo programinė įranga yra įdiegiami išmaniojo skaitiklio gamybos metu ir negali būti vėliau modifikuojami nei prisijungus prie skaitiklio fiziškai, nei iš išmaniosios apskaitos sistemos (SM IS). „Tai reiškia, kad ESO specialistai neturi galimybės keisti skaitiklio matavimo algoritmų, apskaitančių elektros energijos suvartojimą arba/ir gamybą“, – teigia R. Juodkienė.
|
ESO atstovė pažymi, jeigu klientui kyla abejonė, kad skaitiklis veikia netinkamai, kaip anksčiau, taip ir dabar, jis gali kreiptis į ESO kontaktų centrą. „Mes registruosime prašymą ir išmanusis skaitiklis bus patikrintas. Sugedęs skaitiklis yra keičiamas nauju, o neteisingai apskaičiuotos kilovatvalandės perskaičiuojamos ir išminusuojamos sąskaitoje“, – sako atstovė.
Kritinės infrastruktūros apsauga – prioritetas
Išmaniosios apskaitos infrastruktūra yra priskirta Energetikos ministerijos patvirtintiems Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektams, todėl nuo pat proceso pradžios, t. y. viešojo pirkimo dokumentacijos rengimo, iki sistemos įdiegimo yra taikomi griežti kibernetinio saugumo reikalavimai, kurie įgyvendinti atsižvelgiant į Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) rekomendacijas.
NKSC skiria didelį dėmesį kritines paslaugas teikiančių bendrovių ir jų naudojamos įrangos kibernetiniam saugumui.
„Kritinės infrastruktūros kibernetinė apsauga yra mūsų prioritetas. Bendradarbiaudami su ESO siekiame užtikrinti, kad tokie įrenginiai kaip išmanieji elektros skaitikliai ne tik prisidėtų prie šalies skaitmenizacijos, bet ir atitiktų aukščiausius kibernetinio saugumo standartus. Tai gyvybiškai svarbu mūsų valstybės saugumui ir visuomenės pasitikėjimui“, – sako NKSC direktorius Liudas Ališauskas.
Išmaniųjų skaitiklių rodmenų perdavimui yra išskirtas atskiras, apsaugotas duomenų perdavimo tinklas. Tą patvirtina ir bendrovės „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas. „Ryšio perdavimo tinklas tarp ESO ir „Bitė Lietuva“ veikia kaip uždaras virtualus privatus tinklas, tad yra visiškai saugus. Patekimas į jį iš išorės – negalimas“, – teigia jis.
