DI: distopija ar utopija? Silicio slėnio legendos manifesto santrauka.

Per ilgesnę, nei 40 metų IT investuotojo karjerą Vinod Khosla matė daug. „Ne kartą regėjau, kaip technologijos keičia mūsų pasaulį, — rašo Khosla, milijardierius, vienas iš Sun Microsystems įkūrėjų, neseniai pasirodžiusiame savo manifeste apie dirbtinį intelektą. — Tačiau DI — visai kas kita… DI stiprina ir didina žmogaus smegenų pajėgumus taip pat, kaip garo varikliai kažkada sustiprino žmogaus raumenų galią“.

Savo straipsnyje jis stengiasi kontekstualizuoti DI supantį triukšmą ir baimę. Jis ne tik aprašo būsimus gilius socialinius–ekonominius pokyčius, bet ir stengiasi išsklaidyti antiutopinius ateities su DI vaizdinius. Pateikiame Khosla'o manifesto santrauką.

I dalis

Ne kartą mačiau, kaip technologijos keičia mūsų pasaulį. Ankstesnės technologijų platformos išplėtė žmogaus galimybes, bet žmogaus intelekto esmės fundamentaliai nepakeitė. Jos išplėtė mūsų įtakos sferą, bet nepadaugino mūsų proto.

Dirbtinis intelektas — kas kita.

DI stiprina ir daugina žmogaus smegenų galimybes, panašiai, kaip garo varikliai kažkada sustiprino raumenų jėgą. Iki variklių energijai gauti naudojome maistą ir naudojome ją darbe. Varikliai suteikė mums galimybę pasinaudoti išoriniais energijos šaltiniais, tokiais kaip anglis ir nafta, kas sukėlė našumo revoliuciją ir pertvarkė visuomenę.

DI gali tapti intelektiniu variklių atitikmeniu, suteikiančiu beveik neribotas protinių gebėjimų plėtros žmonijos naudai galimybes. DI žada beprecedentės gausos ateitį. Tačiau kelias link jos gali būti sudėtingas ir trumpoje perspektyvoje netgi skausmingas.

Šias problemas suminkštinti reikės gerai apgalvotos politikos. Būsimi dešimtmečiai vienas nuo kito radikaliai skirsis. Permainų tempus bus sunku numatyti, nes technologinės galimybės iš tiesų viršija žmogišką intelektą ir į visuomenę skverbiasi skirtinga sparta.

Pesimistai antiutopinę ateitį piešia dviejose dalyse — ekonomikos ir socialinėje. Jie baiminasi masinio darbo vietų praradimo, ekonominės nelygybės, socialinių manipuliacijų, žmogaus veiksmų laisvės apribojimo, kūrybinių gebėjimų praradimo ir netgi egzistencinių grėsmių iš DI pusės.

Aš manau, kad šios baimės didžia dalimi nepagrįstos, trumparegiškos ir kenksmingos.

Su jomis galima susitvarkyti, pasitelkus visuomeninį pasirinkimą. Negana to, realią grėsmę kelia ne „protingas DI“, o DI lenktynių pralaimėjimas „blogų žaidėjų“ naudai. Ironiška, bet šios rizikos labiausiai turėtų baimintis tie, kas bijo DI ir jo gebėjimų sugriauti demokratiją ir manipuliuoti visuomenę.

Ekonomikos antiutopijoje turtai koncentruojasi viršuje, o intelektualinis ir fizinis darbas nuvertėja. Visuotinis darbo vietų praradimas ir defliacija griauna ekonomiką ir perkamąją galią, didindami nelygybę. DI gali sukurti pasaulį, kuriame klesti nedidelis elitas, o tuo tarpu kiti susiduria su nestabilumu. Tačiau pasitelkus protingas priemones — tokias, kaip pajamų perskirstymas ar universalios (besąlygiškas) bazinės pajamos (BBP) — galime to išvengti.

Monitorius, kuriam sunku atsispirti: Tiesiog super geras vaizdo parametrų, patogumo ir kainos derinys (AOC Q27B3CF2 apžvalga) 5501 1 Šį kartą testuojame monitorių AOC Q27B3CF2: „Quad HD“ raiška, itin spartus reakcijos laikas, tiesiog kokybiškas vaizdas, patogus ir lengvas - o kaina tokia, kad vargu ar bežiūrėsite į brangesnius konkurentus... Išsamiau

Kapitalizmas veikia, leidžiant demokratijai, ir turime kolektyvinę valdžią formuoti ekonominius rezultatus, jeigu išmintingai atliksime perėjimą prie DI. Atsižvelgiant į pasaulio populiacijos senėjimą ir jaunų darbuotojų skaičiaus mažėjimą, DI tampa būtinybe. Vykdydami teisingą politiką, galėtume perėjimą sušvelninti ir netgi įvesti trijų dienų darbo savaitę. Jeigu BVP augimas padidės nuo 2% iki 5% ar daugiau, tuomet lėšų pakaks sukurti „pereinamuosius fondus“, daug kuo primenančius naftos fondus, kurie prisidėjo prie tokių šalių kaip Norvegija klestėjimo.

Skeptikai mano, kad DI kenkia žmonijai visuotinius stebėjimu ir manipuliacijomis. Jie baiminasi, kad DI bus naudojamas kontroliuoti informaciją, veikti rinkimus ir griauti demokratijas tikslinga propaganda ar klastabūčiais (angl. deepfake), kas trukdo sužinoti tiesą. Tačiau to bus galima išvengti. Įstatymais bus apibrėžtas DI integravimas į mūsų gyvenimą — demokratinėse šalyse tai yra kolektyvinis pasirinkimas.

Pasirodžius DI, nusikalstamumas gali netgi sumažėti. Balansas gali būti pasiektas, jei gausime naudą iš DI pasiekimų, nepasiduodami apokaliptiniams vaizdiniams. Manipuliacijų baimė pagrįsta vieningo despotiško DI valdovo prielaida. Tokie nuogąstavimai yra išsigalvoti. Veikiausiai, išvysime, kad skirtingi DI tarnaus skirtingiems interesams, neleisdami valdžios konsolidavimo.

O štai nerimas dėl to, kad DI priima svarbius sprendimus sveikatos apsaugos, teisėsaugos ir valdymo sferose, yra pagrįstas, turint omenyje slaptus dabartinių sistemų nusistatymus. Tačiau šie nusistatymai yra žmogiškos kilmės, ir DI suteikia galimybę juos atpažinti ir ištaisyti, užtikrinant teisingesnius rezultatus.

Žmonės pasiliks teisę atšaukti DI sprendimų priėmimo privilegijas, garantuodami, kad DI ir toliau vadovausis žmonių konsensusu,

Lieka efemeriška protingo ir piktavalio DI rizika, bet galime ją sumažinti, būdami atidūs ir laikydamiesi atitinkamų saugumo priemonių. Kritikai baiminasi, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo DI gali susilpninti žmonių kūrybingumą ir kritinį mąstymą, nes žmonės, priimdami sprendimus, kliausis mašinomis. Juos neramina kultūrinė homogenizacija dėl to, kad dirbtinio intelekto algoritmai sukuria aido kambarius. Atvirkščiai, aš regiu, kad DI išplečia mūsų kūrybingumą. Kas nors toks, kaip aš, su nuliniu muzikos talentu, gali past parašyti dainą. DI atveria naujas saviraiškos formas, išplėsdamas mūsų galimybes, o ne jas pakeisdamas.

Aliarmistai įspėja, kad DI gali tapti nevaldomas ir pražudyti žmoniją.Svarbu subalansuoti šį pavojų su milžiniškais DI privalumais. Didesnė ir tiesioginė grėsmė kiltų, pralaimėjus DI lenktynes tokioms šalims, kaip Kinija. Štai čia DI tampa pavojingas žmonijai.

Jeigu autoritariniai režimai išvystys pažangius DI anksčiau už demokratines visuomenes, jie galės manipuliuoti visuomene, pakirsti demokratiją ir konsoliduoti valdžią. Ironiška, kad bijantys jog DI pakerta demokratiją, privalo dėl šios rizikos labiausiai nerimauti. Mes privalome aktyvuotis ir naudoti DI žmonijos naudai, garantuodami demokratijos vertybių triumfą.

Be to, visai tikėtina, kad bus ne vienas DI, todėl menkai tikėtina, kad netgi blogiausiu atveju visi jie vienu metu stos prieš žmoniją.

Veikiausiai, stiprėjantis akcentas į DI nepaaiškinamumą padidins saugumą, kai DI tikslai bus suderinti su žmogiškomis vertybėmis. Manau, kad per kitą dešimtmetį pasitrauksime už panikos dėl kontrolei nepasiduodančios „juodos dėžės sistemų“ rėmų. Visgi, šios problemos sprendimui reikia skirti dėmesį DI saugumui ir etikai.

Nerimas dėl beprecedentės technologijų kompanijų vadovų įtakos globalioms struktūroms yra pagrįstas. Tačiau privalome pagalvoti, su kuo mums patogiau: su nerenkamais lyderiais, tokiais, kaip Si Dzinpingas, ar su technologijų kompanijų vadovais. Nors jų valdžia nėra tiesiogiai demokratiškai atsakinga, technologijų kompanijų vadovai visgi remiasi rinkos jėgomis ir visuomenės nuomone. Be to, DI plėtros demokratizacija ir pačių DI gausa valdžios koncentravimą daro menkai tikėtinu.

Ėmiausi rašyti šį manifestą, siekdamas išsklaidyti antiutopinį pasaulio su DI matymą. Visų pirma, tai kognityviai tingus matymas, kuriam lengva pasiduoti, ir kurio nešiotojams neužtenka vaizduotės. Jų nuomone, mūsų laukia daugybė prarastų darbo vietų, turtuoliai taps dar turtingesni, intelektualinė patirtis, fizinis darbas ir kūryba nuvertės.

Toli gražu ne taip! Atvirkščiai, DI kiekvienam planetos vaikui gali suteikti beveik nemokamus repetitorius ir beveik nemokamą gydytojų ekspertizę tiems, kam reikės. DI bus demokratizuojančia sulyginančia jėga, nes visi žmonės galės naudotis tokia pačia patirtimi. Mano vertinimu, per kitus 25 metus DI pajėgs atlikti 80％ darbo 80％ visų pareigų — gydytojų, pardavėjų, inžinierių ar žemės ūkio darbuotojų.

Daugelius atvejų DI savo darbą atliks geriau ir nuosekliau. Visur, kur ši patirtis susijusi su žmogiškais rezultatais, DI gali ir pranoks žmones — ir visiškai nemokamai! DI pakeis tai, kaip aptinkame ir naudojame tokius gamtos resursus kaip litis, kobaltas, plienas ir varis, tad mūsų galimybės atrasti resursus lenkia naudojimą. Dabar problema yra ne resursų trūkumas, o ribotos mūsų galimybės juos rasti: dirbtinis intelektas pasirengęs padėti šį barjerą įveikti. Be to, DI gali padėti optimizuoti resursų naudojimą ir atrasti naujas medžiagas.

Per kitus 5–10 metų žmonės kuruos DI „stažuotojus“, kas padvigubins ar patrigubins našumą. Galų gale, mes nuspręsime, kokias užduotis patikėti DI, o kokias pasilikti. DI padarys ekspertines žinias praktiškai nemokamomis, ir prekės bei paslaugos dėl to taps labiau prieinamos visiems. Pasikeis mūsų fizinis gyvenimas. Dvikojai robotai gali įvykdyti revoliuciją įvairiuose sektoriuose, nuo namų ūkio iki gamybos, išlaisvindami žmones iš nepageidaujamų darbo vietų. Po 25 metų gali atsirasti milijardas dvikojų robotų, atliekančių platų užduočių spektrą, kurį dabar atlieka žmonės.

Galėtume išlaisvinti žmones nuo vergiško darbo prie surinkimo konvejerių ir žemės ūkyje.

Pasikeis ne tik fizinis mūsų gyvenimas. Greitai dauguma naudotojų prieigą prie interneto gaus per agentus, veikiančius vartotojo vardu ir suteikiančius jiems galimybę efektyviai valdyti kasdienes užduotis ir išvengti marketologų ir botų. Tai galėtų tapti puikiu išlyginančiu faktoriumi vartotojams kovoje su gerai suderintomis marketingo mašinomis, kurios stengiasi naudoti žmogaus psichiką, kad parduotų jiems prekes ar iškreiptų jų mąstymą.

II dalis