Kiek iš tiesų „žalia“ yra saulės energetika? ()
Saulės energetika yra laikoma viena iš švariausių ir ekologiškiausių energijos gamybos formų. Ji nenaudoja iškastinio kuro, nesukelia tiesioginių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų ir turi mažą poveikį aplinkai. Tačiau, kaip ir bet kuri kita technologija – saulės energetika nėra visiškai be jokio poveikio aplinkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors jos privalumai yra neabejotini, kai kalbama apie kovą su klimato kaita ir energijos perėjimą į atsinaujinančius šaltinius, svarbu išsiaiškinti – kokie iššūkiai gali kilti vertinant jos „žaliąsias“ savybes.
Saulės energetikos privalumai
Saulės elektrinės gamina energiją nenaudodamos iškastinio kuro ir nesukelia CO2 emisijų, todėl jos prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Skirtingai nei anglies ir dujų elektrinės – saulės jėgainės neveikia oro kokybės ir neturi įtakos rūgšties lietui ar kitoms aplinkos problemoms, kurios kyla dėl iškastinio kuro deginimo.
Saulė yra praktiškai neišsenkantis energijos šaltinis. Tai reiškia, kad saulės energija gali būti naudojama ilgą laiką be baimės, kad ji baigsis, priešingai nei iškastinis kuras, kuris galiausiai bus išnaudotas.
|
Saulės elektrinių eksploatacija reikalauja mažai energijos (palyginus su kitais šaltiniais) ir jos veikimas nesukelia jokių toksiškų atliekų, kurios gali kenkti aplinkai.
„Žaliųjų“ aspektų iššūkiai
Nors saulės baterijos per savo gyvavimo laiką gamina daug švarios energijos – jų gamybai reikalingi tam tikri energijos šaltiniai ir žaliavos, kurie turi aplinkosauginių pasekmių. Pavyzdžiui, saulės baterijoms gaminti naudojami metalai, tokie kaip silicio, sidabras, aliuminis, varis ir kobaltas. Kiekvienas iš šių metalų turi savo gavybos procesus, kurie gali turėti neigiamą poveikį aplinkai – nuo žemės ūkio teritorijų sunaikinimo iki didelės energijos naudojimo ir chemikalų taršos.
Saulės baterijos galiausiai pasiekia pabaigą ir tampa atliekomis. Tuo metu, kai jos nebėra naudojamos – jas reikia tinkamai perdirbti, tačiau šiuo metu pasaulyje dar nėra plačiai išvystytos saulės panelių perdirbimo infrastruktūros. Daugelyje regionų saulės panelių atliekų perdirbimas nėra veiksmingai organizuojamas, todėl jos gali tapti problema.
Saulės energijos įrenginių gamyba taip pat reikalauja energijos ir išteklių. Nors šie procesai sukelia mažesnį poveikį nei iškastinio kuro naudojimas, tačiau jie vis tiek reikalauja energijos ir gali turėti neigiamą poveikį aplinkai, ypač jei energija gaminama iš neatsinaujinančių šaltinių.
Galiausiai, saulės parkai, kurie dažnai yra didelio masto, užima nemažą žemės plotą. Tai gali turėti neigiamą poveikį ekosistemoms, ypač kai jie įrengiami natūraliose buveinėse ar žemės ūkiui reikalingose teritorijose. Tačiau šis klausimas gali būti sprendžiamas naudojant saulės energiją ant stogų, o juk tai leidžia išvengti žemės užėmimo.
Saulės energetikos ekologinis pėdsakas
Jei kalbėsime apie visą saulės energijos „žalumą“ – svarbu pažymėti, kad saulės elektrinės tikrai yra viena iš mažiausiai taršias energijos gamybos formų, tačiau jos nėra visiškai be poveikio aplinkai.
Saulės elektrinės gamyba, montavimas ir eksploatavimas sukelia tam tikrą CO2 emisiją. Tačiau šios emisijos yra žymiai mažesnės nei tradicinių energijos gamybos šaltinių. Pavyzdžiui, kai saulės elektrinė pasiekia savo „nulio emisijos“ tašką, kuris dažniausiai būna po 1–3 metų nuo montavimo, jos per visą savo gyvenimo ciklą gali sutaupyti tūkstančius tonų anglies dioksido.
Daugelis tyrimų rodo, kad, nors saulės baterijų gamyba ir montavimas turi aplinkosauginių iššūkių, ilgalaikėje perspektyvoje saulės energija yra daug ekologiškesnė už tradicinius šaltinius, tokius kaip anglis ar dujos. Vidutinė saulės elektrinė per savo gyvavimo laiką (apie 25–30 metų) gali sukurti žymiai mažesnį anglies pėdsaką, nes per šį laiką ji sukuria kur kas daugiau energijos nei buvo sunaudota jos gamybai.