Ateities dangoraižiai (15)
Ateityje pasaulio miestus gali papuošti įmantriausi, netikėčiausių formų ir paskirčių statiniai – pradedant vandenynų paviršiuose išdygsiančiais dangoraižiais-sanitarais ir baigiant „žaibapjovėmis“ – žaibų energiją kaupiančiomis jėgainėmis. Tai – tik keletas futuristinių ir išties fantastiškų idėjų iš architektūrinio 2011 m. konkurso „eVolo Skyscraper Competition” („eVolo dangoraižių konkursas“).
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1-oji vieta. Iš perdirbtų automobilių sukonstruotas Apžvalgos Ratas – Oranžerija
Prancūzų architektų Žiuljeno Kombo (Julien Combes) ir Gaelio Brule (Gaël Brulé) projektas „LO2P Recycling Skyscraper” bus statomas viename labiausiai užterštų pasaulio miestų – Naujajame Delyje (Indija). Valyti užterštą Naujojo Delio orą padės rato pavidalo milžiniška oranžerija su jos centre sumontuota vėjo jėgaine. Šios paviršiai bus padengti kenksmingas daleles absorbuosiančiomis membranomis ir taipogi prisidės prie oro valymo. Stebina tai, jog ši konstrukcija bus statoma iš perdirbtų senų automobilių. Beje, pramoniniame centre automobilių perdirbimo procesų metu generuojama šiluma bus panaudota biodegalų žaliavai auginamoms kultūroms.2-oji vieta. Horizontalus dangoraižis Plokščiasis Bokštas
Ne visuose miestuose (pavyzdžiui, JAV sostinėje Vašingtone) yra pageidaujami ypač aukšti dangoraižiai – ne visur bokštai dera prie kraštovaizdžio. Kaip tik tokiems atvejams tinka horizontalūs dangoraižiai. Konkurso sidabrą pelnęs taipogi Prancūzijos architektų trio Joano Meskamo (Yoann Mescam), Polo-Eriko Šir-Bonano (Paul-Eric Schirr-Bonnans) ir Zavjero Šir-Bonano (Xavier Schirr-Bonnans) projektas – skliauto pavidalo horizontalusis dangoraižis, išnaudojantis saulės energiją, kaupiantis lietaus vandenį ir pridengiantis jau egzistuojantį požeminį miesto fabriką. Pro statinio korpuse paliktas ertmes žemės paviršių pasiekia saulės spinduliai. Plokščiojo dangoraižio sprendimas leidžia išsaugoti vertikaliosios architektūros privalumus sąlyginai arti žemės paviršiaus.3-ioji vieta. Huverio užtvanka (Rekonstrukcija)
Kolorado valstijoje (JAV) stūksančią milžinišką betoninę Huverio užtvanką Iheu Šen Čua (Yheu-Shen Chua) iš Jungtinės Karalystės pasiūlė rekonstruoti štai taip. Senasis monolitinis betono liejinys šiame projekte virsta lenktų linijų turtinga porėta struktūra, primenančia vandens srovių išgraužtą kanjono gūburį. Naujoji konstrukcija – ne gyvenamasis dangoraižis, o turistinis objektas, užtvankos lankytojus patrauksiantis krintančio Kolorado upės vandens kaskadomis, vertikaliu akvariumu ir kitais netikėtumais. Senoji statinio paskirtis – užtvenkti Kolorado upę ir hidroelektrinėje gaminti elektros energiją – išliktų.Laureatas: Požeminis Mirusiųjų Bokštas
Meksikos sostinei Mechikui skirtas bokštas ne kyla į dangų, o sminga į žemę. Žvelgiant iš vidaus, jis savotiškai primena Dantės „Pragaro“ ratus. Požeminis bokštas yra skirtas gedintiesiems. Meksikiečių Izraelio Lopeso Balano (Israel López Balan), Elzos Mendosos Andres (Elsa Mendoza Andrés) ir Mozės Adrijano Ernandezo Garsijos (Moisés Adrián Hernández García) kūrinys virš žemės paviršiaus iškilęs tik vos vos – iš pėsčiųjų perspektyvos statinys primena žemės paviršiuje besiveriančią tuščią skylę. Anot projekto autorių, vakuumo įspūdis atliepia tuštumos jausmą, kurį sukelia artimųjų netektis. Gedintieji karstą su mirusių artimųjų palaikais galės nulydėti į požeminį pasaulį, o po ritualinių apeigų sugrįžti į žemės paviršių ir „atgimti“ šviesoje. Po gedulingos ceremonijos karstai su mirusiųjų palaikais bus deginami krematoriume. Požeminis bokštas leis išspręsti ir Mechiko „kalibro“ didmiesčiams itin opią žmonių laidojimo vietų problemą.Laureatas: Sporto Bokštas
Kam statyti atskirą stadioną, krepšinio areną ar teniso kortus, jei visus juos galima apjungti į vieną struktūrą? Ukrainiečių Sergejaus ir Olgos Prokofjevų suprojektuotame statinyje žmonės galės aplankyti įvairiausias arenas. Neatmestinas variantas, jog šiame pastate kada nors vyks pasaulio futbolo čempionatų, Olimpinių žaidynių ar teniso Didžiojo kirčio turnyrų kovos.Laureatas: Šeštasis Kvartalas
Šis Džono Hauzerio (John Houser) suprojektuotas dangoraižis išdygtų Niujorke – erdvėje tarp 22-osios ir 14-osios gatvių bei 6-osios ir 7-osios aveniu. Statinys iškiltų virš likusių penkių Niujorko rajonų (angl. k. – „boroughs“). Gyvenamųjų erdvių ir įstaigų ruožus koncepciniame modelyje skirtų ramybės oazė – kabantis parkas. Pastatas būtų sujungtas su metropoliteno sistema.Laureatas: Hidros Jėgainė
Balkanų šalių architektų Milošo Vlastičiaus (Milos Vlastic), Vuko Džordževičiaus (Vuk Djordjevic), Anos Lazovič (Ana Lazovic) ir Milicos Stankovičiaus (Milica Stankovic) futuristinio bokšto egzoskeletas būtų statomas iš grafeno. Hidros dangoraižis suprojektuotas gaudyti žaibus, o jų energiją kaupti gigantiškose baterijose. Iš žaibų generuojama energija būtų naudojama ne tik vandeniliniuose elementuose, bet ir vandens valymui. Statinyje suplanuotos ir gyvenamosios patalpos mokslininkams bei jų šeimoms.Laureatas: Jūroraižiai
Kodėl naftos gręžinių bokštų neperkonstravus į vandens valymo ir gėlinimo stotis, kuriose būtų ruošiamos gėlo vandens atsargos šio ištekliaus stokojančioms šalims? Modifikuotais jūroraižių (angl. k. - „seascrapers“) vamzdynais, kuriais kadaise tekėdavo nafta, vanduo būtų pumpuojamas į sferinius konteinerius. Juose jį būtų galima distiliuoti ir gėlinti. Projekto autoriai - YoungWan Kim, SueHwan Kwun, JunYoung Park, JoongHa Park. Laureatas: Dangoraižiai – Sanitarai Šis koncepcinis projektas leistų pasirūpinti Ramiojo vandenyno dugne glūdinčių 3,5 mln. tonų šiukšlių ir atliekų. Jų surinkimui ir perdirbimui būtų galima pastatyti plūduriuojančias ledkalnio tipo salas – atliekų kaupimo ir perdirbimo centrus. Manoma, kad vadinamasis Didysis šiukšlių duburys Ramiajame vandenyne plotu yra dvigubai didesnis už Teksaso valstiją. Sanitarinės paskirties dangoraižyje būtų įrengti ir gyvenamieji apartamentai atliekų perdirbimo centrų darbuotojams ir jų šeimoms. Projekto autoriai – Milorad Vidojević, Jelena Pucarević, Milica Pihler.Laureatas: Bokštai – Šakniastiebiai
Italų architektų (Enrico Tognoni, Federico Tinti, Davide Mariani ) suprojektuoti Bokštai – Šakniastiebiai būtų statomi po žeme, tačiau dalis jų korpuso išeitų ir į dienos šviesą. Radikalių klimato pokyčių ar pasaulinių katastrofų atvejais iš tokių statinių būtų galima ręsti ištisus požeminius miestus. Pirmasis „žemėraižių“ lygmuo būtų įrenginėjamas po žeme ir būtų skirtas pramoginėms bei agrokultūrinėms reikmėms – dalį jų apšviestų dienos šviesa. Apšviečiamose dalyse būtų montuojami saulės kolektoriai. Šešiasdešimties aukštų antrasis „žemėraižio“ lygmuo būtų skirtas gyvenamosioms patalpoms (įvairiausių dydžių ir formų namams). Trečiasis ir ketvirtasis lygmuo – įstaigoms ir paslaugų sferai. Giliausiai esančiuose lygmenyse būtų išgaunama geoterminė energija.Mėnulio Dangoraižis
Projektas vertas dėmesio vien dėl to, jog tai – vienintelis statinys, suprojektuotas ne mūsų planetai. Mėnulio Dangoraižio („Moonscraper“) koncepcija leidžia puoselėti viltis, jog kada nors architektūros šedevrų atsiras ir natūraliame mūsų planetos palydove.
Mėnulio Dangoraižis būtų statomas Šekltono kraterio pakraštyje, pietiniame Mėnulio poliuje, kur, žinia, gausu vandens. Ant vertikalių kolonų sunešta paukščių lizdą primenanti konstrukcija po Mėnulio paviršiumi leistų joje gyvenantiesiems apsisaugoti nuo radiacijos, meteorų ir didelių temperatūros svyravimų. Projektą sukūrė Luis Quinones.
(1)
(0)
(1)