Jie buvo negailestingi ir tai pasiteisino. Dabar jie gali rodyti pavyzdį pasauliui ()
Energijos revoliucija gali būti greita ir efektyvi. Šią šalį galima laikyti puikiu konkrečios ir aiškios energetikos strategijos pavyzdžiu, kurioje drąsūs žingsniai yra tokie pat svarbūs, kaip ir gerai suplanuoti pokyčiai.

© KFP (Public Domain) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Salmisaari_power_plant,_Helsinki.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Suomija žengė reikšmingą žingsnį tvarios energetikos ateities link oficialiai uždarydama Salmisaari anglimi kūrenamą elektrinę Helsinkyje. Tai įvyko 2025 m. balandžio 1 d. ir beveik visiškai pašalinta anglis iš nacionalinio energijos šaltinio, sumažinant jos dalį iki mažiau nei 1 %. Tai įspūdinga, nes 2003 m. anglis sudarė apie 23 % Suomijos energijos dalies.
Tačiau per ateinančius metus (ypač nuo 2016 m. ir įsipareigojimo atsisakyti anglies elektrinėse) Suomija nuolat investavo į atsinaujinančius energijos šaltinius, ypač vėjo energiją. Pastaraisiais metais šioje srityje įvyko revoliucija, nes nuo 2020 metų bendra vėjo turbinų galia šalyje išaugo dvigubai ir pasiekė 25 % visos elektros gamybos.
|
Neseniai uždaryta Salmisaari elektrinė, paskutinė aktyvi anglimi kūrenama elektrinė Suomijoje, yra esminis šalies energetikos politikos momentas. Šis sprendimas prisidėjo prie anglies dioksido išmetimo Helsinkio regione sumažinimo 30 proc., o visoje šalyje – 2 proc., o dar gerais ketveriais metais paspartino Suomijos planus, nes pirminis planas pašalinti anglį iš energijos šaltinių buvo 2029 m. Šiuo metu 53 proc. energijos šalis gauna iš atsinaujinančios energijos šaltinių.
Ar buvo verta?
Tiesą sakant, anglies atsisakymas yra labai svarbus Suomijai, nes tai padidina šalies energetinę nepriklausomybę ir, be kita ko, atkerta nuo būtinybės importuoti anglį iš Rusijos. Lyg to būtų maža, pastaraisiais metais įgyvendintos investicijos į atsinaujinančią energetiką ne tik mažina bendrą emisiją, bet ir pritraukia investuotojus, besidominčius šalies įmonių plėtra, o svarbiausia – mažina elektros kainas. Bent jau taip teigia klimato ir aplinkos ministrė Sari Multala, pabrėždama, kad importuojamo iškastinio kuro pakeitimas švaresniais sprendimais mažina energijos kainas vartotojams.
Tačiau, nepaisant sėkmės, Suomija vis dar susiduria su iššūkiais integruoti didelius vėjo energijos kiekius į elektros tinklą. Vėjo dalies padidėjimas nuo 7 % 2019 m. iki 24 % 2024 m. lėmė, kad vėjo energijos vertė per penkerius metus sumažėjo 35 %. Be to, šalis taip pat turi užtikrinti energijos tiekimo stabilumą mažais elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių laikotarpiais, tačiau nepaisant šių iššūkių Suomija šiuo metu tampa pavyzdžiu kitoms šalims, siekiančioms tvarios ir nepriklausomos energijos.