Ar kiniški automobiliai yra gėda Europoje? Kinai atsitrenkė į sieną ()
Naujausi automobilių pardavimo Europoje duomenys nepalieka jokių abejonių. Rekordinis kiniškų automobilių pirkimas yra vietinis reiškinys, būdingas tik konkrečioms rinkoms, tokioms kaip Lenkija. „Senosiose ES“ šalyse, kur karaliauja nacionaliniai gamintojai, vietiniai gigantai net nepastebėjo Kinijos puolimo.
© Alexander Migl, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:MG_ZS_EV_Facelift_1X7A5867.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neatsitiktinai kinai Lenkijos rinką laiko tramplinu savo Europos puolimui. Kitaip nei, pavyzdžiui, senosios ES šalys ar Čekija, Lenkija dar neturi nė vieno nacionalinio automobilių gamintojo. Dėl to lenkai yra itin atviri naujiems prekių ženklams rinkoje. Todėl Lenkija gali tapti „preliudija“ į galutinį puolimą prieš turtingesnes ES šalis, o kinai gali susipažinti su europietišku skoniu ir čia patobulinti savo strategiją.
Tačiau į vakarus nuo Lenkijos jų laukia sunki kelionė, ką rodo naujausi automobilių registracijos duomenys Europoje.
Pardavimų duomenys iš Europos nepalieka jokių abejonių dėl pirkėjų pageidavimų. Atsižvelgiant į pirmuosius septynis šių metų mėnesius, iš dešimt dažniausiai perkamų naujų automobilių Europoje yra po tris „Renault Group“, „Volkswagen“ ir „Stellantis“ modelius. Tik „Toyota“ ir jos pasaulinis bestseleris „Toyota Yaris Cross “ nugali Europos gamintojų dominavimą.
Dešimt dažniausiai Europoje 2025 m. perkamų naujų automobilių šiuo metu yra tokie (registracijų):
- „Dacia Sandero“ (152 500),
- „Renault Clio“ (138 000),
- „Volkswagen T-Roc“ (127 300),
- „Peugeot 208“ (121 200),
- „Volkswagen Golf“ (119 600),
- „Volkswagen Tiguan“ (119 500),
- „Toyota Yaris Cross“ (112 800),
- „Dacia Duster“ (111 000),
- „Peugeot 2008“ (110 000),
- „Opel Corsa“ (106 500).
|
Europos gigantų požiūriu, nuomonės, kad – bent jau šiame etape – Kinijos puolimas jiems kelia kokią nors grėsmę, taip pat yra perdėtos.
Tik antrame dešimtuke pagal dažnumą Europoje perkamų naujų automobilių randame flagmanų modelius iš gamintojų už ES ribų, tokių kaip „Toyota“ (Yaris), „Kia“ (Sportage), „Ford“ (Puma) ir „Nissan“ (Qasqhai).
Tačiau sunku nepastebėti, kad kiekvienas iš minėtų prekių ženklų ES rinkose yra jau dešimtmečius, o visi paminėti modeliai yra gaminami vietinėse Europos gamyklose. Todėl rinkdamiesi bet kurį iš modelių, Europos pirkėjai gali nesijaudinti, kad jų pinigai „pabėgs“ už Senojo žemyno ribų.
Dabartinę kiniškų automobilių įtaką Europos rinkoms rodo naujausi analitinės bendrovės „DATA Force“, kuri nuolat stebi naujų automobilių registraciją Europoje, duomenys. Naujausia jos ataskaita, apimanti septynis šių metų mėnesius, rodo, kad tik vienas Kinijos gamintojo modelis pateko į 50 dažniausiai perkamų naujų automobilių sąrašą.
20-oje vietoje yra MG ZS, kurio šiais metais Europoje iš viso įregistuota 77 900 automobilių. Įspūdingas rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad per tą patį laikotarpį buvo įregistruota 70 500 „Volkswagen T-Cross“ ir 69 400 „Toyota Corolla“.
Tęsinys kitame puslapyje:
Kita vertus, susiduriame su gana neįprastu reiškiniu. Daugelis pirkėjų vis dar sieja MG prekės ženklą su Jungtine Karalyste, o ne Kinija, tačiau salonuose vienu metu siūlomos dvi MG ZS kartos – ankstesnė karta (varoma benzinu, pravardžiuojama „Classic“) ir dabartinė su hibridine pavara. Šis puikus rezultatas pasiekiamas abiejų kartų, o ne tik kaip „T-Cross“ ar „Corolla“ atveju.
Neabejotina, kad Europos gigantai atidžiai stebi kinų veiksmus ir bando jiems dar labiau trukdyti. Geriausias to įrodymas – Europos Komisijos nustatyti baudžiamieji tarifai kiniškiems elektromobiliams arba, pavyzdžiui, socialinės lizingo subsidijos elektromobiliams, kurios netaikomos už ES ribų pagamintiems automobiliams (kaip yra Prancūzijoje). Grėsmė akivaizdi, nes Europos automobilių pramonėje šiuo metu dirba daugiau nei 13 milijonų žmonių, o kiniški elektromobiliai su europietiškais konkuruoja ne tik kaina.
Vien birželį BYD Europoje užregistravo daugiau nei 15 500 automobilių taip pakilęs į 25 perkamiausių prekių ženklų sąrašą. Birželį iš BYD salonų Europoje išvažiavo daugiau automobilių, nei per tą laiką pardavė „Suzuki“, „ Mini“ ar „Jeep“ prekybos atstovybės.
Kita vertus, viso prekės ženklo bendrus pardavimus galima palyginti su mėnesiniu „Škoda Octavia“ registracijos Europoje rezultatu (15 400 vienetų liepą).
Atsargumą, kurio Kinijos prekių ženklai turi laikytis plėsdamiesi Europoje, geriausiai iliustruoja jau kelis mėnesius ES vykstantis „Musko efektas“, o Musko politinis dalyvavimas Donaldo Trumpo prezidento rinkimų kampanijoje vis dar meta šešėlį ant „Tesla“ pardavimų rodiklių. Šiuo metu – šių metų liepą – nė vienas iš Amerikos prekės ženklo modelių nepateko į 50 (!) dažniausiai Europoje perkamų naujų automobilių sąrašą, o praėjusių metų pasaulinio bestselerio – „Tesla Model Y“ – pardavimai Senajame žemyne sumažėjo rekordiniais 40 %.
Galima drąsiai teigti, kad Kinijai toliau plečiantis į ES, viešajame diskurse atsiras naujų naratyvų, nukreiptų prieš Kinijos gamintojus, kuriuos kurs vietinė konkurencija. Pavyzdžiui, „Chery“ ir BYD yra pažeidžiamos šio scenarijaus.
Pavyzdžiui, nuolatinis bendrovės buvimas Rusijos rinkoje meta šešėlį ant „Chery“, „Omoda“, „Jaecoo“ ir „Jetour“ prekių ženklų, šiuo metu atstovaujamų Lenkijoje, savininkės, įvaizdžio. Tuo tarpu geri BYD santykiai su Vengrijos vyriausybe, kurią vis labiau izoliuoja ES, ilgainiui gali tapti BYD įvaizdžio problema, kaip pabrėžia užsienio žiniasklaida.
Verta prisiminti, kad BYD nusprendė savo elektromobilių gamyklą įkurti Vengrijoje.
