Ar matėte? Milžiniški kupolai prie kelių slepia paslaptį. Ne bunkeriai, o kasdien gelbsti milijonus vairuotojų ()
Tikriausiai ne kartą juos matėte keliaudami greitkeliu ar greitojo eismo keliu.
© GDDKiA (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jie stovi vieniši prie greitkelių ir primena karinius objektus. Tačiau jų paskirtis visai kita – tai didžiuliai druskos, naudojamos keliams barstyti, sandėliai. O jų forma ir konstrukcija – tai daugiau nei prieš 50 metų kanadiečio lengvaatlečio sumanymas. Skamba kaip pokštas? Ir vis dėlto taip yra.
Tikriausiai ne kartą juos matėte keliaudami greitkeliu ar greitojo eismo keliu. Didžiulės smailios betoninės kupolinės konstrukcijos nėra fantastinio filmo dekoracijos, o svarbi žiemos kelių priežiūros logistikos dalis. Nedaugelis žino, kad jų projektui jau per 50 metų, o jo autorius buvo... olimpietis. Šis tekstas paaiškina visas abejones ir parodo, kaip veikia ši paslėpta infrastruktūra.
Ar tikrai kelių druską būtina sandėliuoti?
|
Pagrindinis Fitzpatricko kupolų operatorius Lenkijoje – GDDKiA. Greičiausiai tai pernelyg nestebina. Iš viso kelių direkcija turi apie 300 tokių sandėlių. Jų bendra talpa siekia daugiau nei 450 tūkst. tonų druskos. Čia itin svarbūs du aspektai:
- Kodėl pastatai tokie dideli? Dėl dydžio į jų vidų be vargo gali įvažiuoti krautuvai ar sunkvežimiai, palengvinantys druskos pakrovimą į barstytuvus. Be to, smaili konstrukcija neleidžia sniegui užsilaikyti ant palyginti lengvos stogo dangos.
- Kodėl iš viso reikalingi druskos sandėliai? Priežastis paprasta. Laikant druską po atviru dangumi, ją veikia krituliai ir erozija – dėl to kelio mišinys gali netekti iki 40 % druskos, tampa mažiau veiksmingas kovojant su ledu ant važiuojamosios dalies. Be to, sudrėkusi druska sulimpa į grumstus, todėl ją sunkiau barstyti.
Kaip atsirado Fitzpatricko kupolai?
Šiek tiek istorijos, kuri iš tiesų labai įdomi. Antroji pavadinimo dalis kilo iš išradėjo pavardės – ir taip, tai tiesa. Neįprastą kupolo formą sukūrė Johnas Fitzpatrickas – kanadietis, pradėjęs kaip lengvaatletis ir 1928 m. dalyvavęs vasaros olimpinėse žaidynėse.
Netrukus po olimpinių žaidynių Johnas nusprendė pasitraukti iš sporto. Po sportinės karjeros pasirinko inžinerijos studijas ir pradėjo dirbti Ontarijo kelių ministerijoje. Tuo metu ministerija sprendė aplinkosaugos įstatymo, susijusio su kelių druskos sandėliavimu žiemą, keliamus iššūkius. Fitzpatrickas sugalvojo įdomų sprendimą – suprojektavo kupolą. Jo formą jis užpatentavo 1972 m., nors pirmoji tokia konstrukcija Kanadoje pastatyta dar 1968 m.
Taip lengvaatletis Johnas tapo ir Lenkijos greitkelių pažiba – nes būtent šalia jų GDDKiA mielai stato šiuos kupolus.
