BMW kirtis konkurentams. Sprendimas, kuris suskaldė visą automobilių pramonę (10)
Kol dauguma automobilių gamintojų koncentruojasi tik į elektrifikaciją, Bavarijos gamintojas nusprendė eiti savo keliu. Tai kelia ir smalsumą, ir tam tikrų abejonių.
© DariuszSankowski (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/bmw-auto-car-sport-brand-logo-996106/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neseniai BMW pradėjo trečiosios kartos kuro elementų sistemos prototipų kūrimą – tai aiškus ilgalaikio įsipareigojimo šiai technologijai ženklas. Sprendimas atrodo ypač įdomus, turint omenyje konkurentų veiksmus: juk „Stellantis“ ką tik pasitraukė iš vandenilio projektų, juos pripažinęs mažiau perspektyviais nei akumuliatorių pagrindu kuriamos technologijos. Tokie pokyčiai suteikia visai vandenilio rinkai įdomios dinamikos – įmonės arba tiki šiuo ateities kuru, arba jo vengia.
BMW „Energy Master“. Slaptas vandenilinių automobilių ginklas
Naujoji BMW jėgainės sistema turėtų atnešti reikšmingų patobulinimų. Dėl padidėjusio galios tankio visas agregatas tapo maždaug 25 procentais mažesnis, o tai gerokai palengvina integraciją į būsimus modelius. Šiuo metu testuojama antroji karta, kuri nuo 2023 m. įdiegta mažiau nei šimte „iX5 Hydrogen“ prototipų, pasiekia 396 arklio galias ir suteikia iki 504 km nuvažiuojamą atstumą pagal WLTP ciklą. Trečioji versija šiais aspektais turėtų būti dar pranašesnė, nors gamintojas dar nepaskelbė konkrečių skaičių, galinčių sužavėti potencialius klientus.
|
Pagrindinis naujosios sistemos elementas yra BMW „Energy Master“ – specializuota viduje sukurta sąsaja, jungianti akumuliatorių su kitomis automobilio sistemomis. Šis komponentas į gamybą turėtų patekti dar šiemet ir bus svarbi pasiruošimo „BMW Neue Klasse“ linijos pristatymui dalis. Reikia prisiminti, kad BMW šiame procese ne vieni – bendrovė toliau bendradarbiauja su „Toyota“, kuri išlieka vandenilio technologijos vystymo pagrindu. Japonų partneris tiekia kuro elementus, o vokiečių gamintojas atsakingas už visos sistemos projektavimą ir jos integraciją į automobilio architektūrą.
Vandenilio ateitis BMW automobiliuose
Planuojama vandenilio jėgainės integracija į būsimas automobilių architektūras atrodo logiškas žingsnis. Aukštas suderinamumo lygis turėtų leisti klientams siūlyti įvairius pavaros variantus, o tai ilgalaikėje perspektyvoje gali tapti strateginiu pranašumu. Artimiausia galimybė komercializuoti technologiją – naujoji „X5“ karta, kurios premjera numatoma 2026 m. Yra reali tikimybė, kad jos viena iš versijų bus su vandenilio pavara, integruota į CLAR platformą. Taip pat svarstoma galimybė šią technologiją pritaikyti „Neue Klasse“ linijos modeliuose, tačiau oficialaus patvirtinimo dar nėra.
Automobilių pramonė išlieka akivaizdžiai susiskaldžiusi dėl vandenilio ateities. Vieni, kaip minėtas „Stellantis“, atsisako šios technologijos, kiti – „Hyundai“ su modeliu „Nexo“ ar BMW – ją toliau plėtoja. Pagrindinis iššūkis išlieka infrastruktūra. Neužtektinai išplėtotas vandenilio degalinių tinklas smarkiai riboja tokių automobilių praktiškumą, nors pats degalų papildymas labai primena įprastą patirtį su vidaus degimo varikliais.
Vandenilio technologijos šalininkai teisingai pabrėžia jos privalumus kaip švaresnės alternatyvos benzinui, ypač ten, kur reikalingas didelis nuotolis ir greitas degalų papildymas. BMW, panašu, stato ant ilgalaikės vizijos, kurioje vandenilis papildys, o ne visiškai pakeis elektrinius variklius.
Serijinė gamyba, planuojama pradėti 2028 m., gali sutapti su vandenilio infrastruktūros plėtra Europoje, sudarydama palankias sąlygas šios technologijos komercializacijai. Kelias į sėkmę dar ilgas, tačiau verta atidžiai stebėti šį eksperimentą – gali būti, kad BMW pasirinko išmintingiau, nei iš pradžių atrodo.
.jpg)
