Baltijos valstybių jūriniai planai kertasi su didžiojo kaimyno ekonomine politika – rusai skelbia grėsmingas deklaracijas, kad visus mūsų uostus neva greitai užgoš iki 180 mln. tonų metinės galios išplėtotas Ust Lugos transporto kompleksas, kurio krovos mastai jau auga.

Senkant fizinėms didžiausio prie Baltijos rusų uosto Sankt Peterburge krovos perspektyvoms, prieš dešimtmetį buvo pradėtas kurti naujas uostas. Pati idėja yra gimusi dar seniau - beveik prieš 20 metų, tik dėl finansinių priežasčių rutuliojosi sunkiai. 

Pirmą kartą idėja statyti Ust Lugos uostą Suomijos įlankos pietvakariuose esančiame užtakyje Lužskaja, Leningrado srities dykvietėje, apleistose balose, išsakyta 1992 m. Tais pačiais metais buvo įkurta atviroji akcinė bendrovė (AAB) "Kompanija Ust Luga". Ji rūpinasi šio uosto statyba, kartu su Rusijos transporto ministerija yra statybų, kurios pradėtos 1997 m., užsakovė. Jūrų prekybos uostas Ust Luga - vienas stambiausių infrastruktūros projektų Rusijoje. Šaltų žiemų metu užšąlantis uostas turės 810 ha teritorijos, o jo gylis sieks 16 m.

Ust Lugos uostas yra maždaug už 110 km nuo Sankt Peterburgo važiuojant ir 130 km plaukiant laivu. Automobilių keliai čia dar labai prasti, nors jau po truputį tvarkomi. Beje, valdžia į statomą objektą per 40 minučių atskrenda sraigtasparniu. AAB "Rusijos geležinkelis" jau tiesia geležinkelį - 16 kelių. Pastaroji bendrovė nuo 2006 m. yra "Kompanijos Ust Luga" akcininkė.

Jau ir anksčiau buvo skelbiama, kad 70 kilometrų piečiau senosios Rusijos sostinės  kertamas Ust Lugos prekybinis langas į Europą pranoks visus vietinius uostus, bet naujoji direktyva tiesiog neįtikima: Rusijos premjeras Vladimiras Putinas Ust Lugą mato didžiausių pasaulio uostų dešimtuke jau po 7 metų.

Rinkimų kampaniją pradėjęs dabartinis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas žada, kad jei dar kartą taptų pirmuoju valstybės asmeniu, suimtų į rankas slystančias ekonomines vadžias ir pakartotų caro Petro I prieš pusketvirto šimto metų atliktą misiją Baltijos jūroje. Kaip ir istorinis pirmtakas, V. Putinas seka olandų jūriniu pavyzdžiu ir kuria gigantišką viziją - vieną milžinišką alternatyvą iš karto visiems Rytų Baltijos uostams.

Į projektą metami naftos pinigai neskaičiuojami ir neskelbiami, todėl galutinė uosto kaina sunkiai įsivaizduojama.

Kompanijos „Ust Luga“ interneto svetainėje teigiama, kad dabartinis šalies premjeras per regioninę partijos „Vieninga Rusija“ konferenciją Čerepoveco mieste rugsėjo 5 dieną išsakė ne tik padėkas naujo uosto statytojams, bet atskleidė ir perspektyvinius planus: „Ypač noriu išskirti Ust Lugos uostą. Jis kuriamas nuo nulio. Pirmi objektai iškilo visai neseniai, ir mes tikimės, kad jau 2018 metais Ust Luga pateks į didžiausių pasaulio uostų dešimtuką. Šiandien jis krauna 11,8 mln. tonų. Numatau, kad iki 2018 metų Ust Luga sugebės apdoroti apie 180 mln. tonų krovinių per metus. Tolesnės Ust Lugos perspektyvos susijusios su galingos industrinės zonos kūrimu. Čia turi būti pastatyti gyvenamieji namai, šiuolaikinės gamyklos, sukurta socialinė infrastruktūra. Iš esmės kuriamas pats tikriausias naujas miestas maždaug 35-40 tūkst. gyventojų. Pirmą kartą per dešimtmetį mes kalbame apie naujo miesto statybą.“

Telkia užsieniečius

Naują konkurentą pirmieji pajuto estų uostai. Šiemet per 8 mėnesius Ust Lugoje perkrauta 13,6 mln. tonų krovinių - 82 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. O Talino apyvarta ūgtelėjo vos 2,3 proc., arba 600 tūkst. tonų, iki 24,8 mln. tonų. Ust Lugoje neseniai pradėjus veikti naftos terminalui, Estijos geležinkelių bendrovė rugpjūtį pervežė 2,4 mln. tonų krovinių - 5 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos bus užbaigta naftos bazė - galutinis antrojo Baltijos naftotiekio taškas (pirmasis nutiestas į Primorsko uostą) ir Ust Lugos uosto apyvarta iškart padidės keliais milijonais tonų. Šiuo metu ten kraunami vos kelių rūšių kroviniai, tačiau terminalų kiekį numatoma didinti. Apyvartą turėtų užtikrinti užsienio kapitalo investicijos ir sutartys su garsiomis tarptautinėmis kompanijomis.

Pavyzdžiui, rugsėjo 16 dieną šio uosto valdytoja pasirašė sutartį su tarptautine kompanija „Gulftainer“, turinčia konteinerių terminalų Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitur, dėl transporto logistikos komplekso steigimo, suteikiančią jai 25 proc. įmonės akcijų. Tikimasi, kad tai padės išplėtoti pietinę uosto dalį, kurioje bus konteinerių, generalinių ir kitų krovinių terminalai bei sandėlių ūkis. Numatomos „Gulftainer“ investicijos sudarys 192 mln. eurų per artimiausius kelerius metus.

Savaite anksčiau vyko oficiali DFDS keltų linijos Ust Luga-Zasnicas (Vokietija) atidarymo ceremonija, nors linija veikia jau nuo gegužės pabaigos. Kompanijos pranešime spaudai nurodoma, kad keltu „Kaunas“, turinčiu geležinkelio bėgių denį, artimiausiu metu bus gabenama pjautinė mediena ir vikšrinė technika, vėliau linija specializuosis transportuoti metalo ritinius, negabaritinius krovinius, konteinerius. Šiuo metu keltas šiuo maršrutu plaukia kartą per savaitę, vėliau numatoma organizuoti 2 reisus per savaitę.

Smūgis Estijai

Estijos ekonomikos ministrui Heido Vitsurui, pasak spaudos, V.Putino ketinimai atrodo gana realūs. Tačiau ministras mano, kad šį grandiozinį rusų planą atsvers sutartys su Vakarų eksportuotojais ir importuotojais, todėl jis nepadarys didelės neigiamos įtakos estų uostui. Kitų nuomone, konkurentas Talino uostui didelės žalos gal ir nepadarys dėl to, kad Ust Lugos įlanka žiemą smarkiai užšąla, o naftos terminalų operatoriai pasistatys daugiau talpyklų ir teiks daugiau jūrinio perpylimo paslaugų.

Bet Estijos geležinkeliai tikrai pajus nuosmukį. Kol kas geležinkeliai nurodo, kad naftos produktų sumažėjimą bendrame krovos sraute išlygina trąšų ir kitų birių produktų, chemijos medžiagų srautas. Per 8 mėnesius įmonė pervežė 20,7 mln. tonų, - 9 proc. daugiau nei pernai.

Kad Rusijos noras perimti iš Baltijos šalių visus tranzitinius krovinius neįgyvendinamas, galima spręsti pagal rinkos dalyvių veiksmus. Jau minėta didžiausia regione keltų operatorė DFDS, nors stiprina savo pozicijas Rusijoje (šiemet atidaryta linija Sankt Peterburgas-Kylis), pasienyje esančiame Estijos Paldiskio uoste iš estų perėmė Baltijos ir Skandinavijos laivybos liniją, kuri skirta visų pirma Rusijos vežėjams, krovinius gabenantiems į Švediją. Čia nuo spalio plaukios keltas „Lisco Patria“, kurį Klaipėdoje pakeis įsigytas talpesnis keltas „Energia“ (pavadinimas bus keičiamas). Latvijos uostai žvelgdami į Ust Lugą taip pat nesnaudžia, mielai įsileidžia rusų kapitalą, lydimą krovinių apyvartos. Paskutinėmis žiniomis, Rygoje, naujoje uosto teritorijoje Kundzinsaloje, iki 2014 metų atsiras 45 mln. eurų vertės šiuolaikinis trąšų terminalas, kurį perpus statys bei valdys Rygos prekybos uostas ir koncernas „Uralchim“, šiuo metu krovinius į rinkas eksportuojantis per Talino ir Sankt Peterburgo uostus.

Klaipėda nukentės mažiausiai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas mano, kad V.Putinas įgyvendins savo pažadus dėl Ust Lugos uosto, nors netiki, kad 180 mln. tonų krova šiame rusų uostę bus pasiekta jau 2018 metais. „Tai realus ir vykęs projektas, uostas turi perspektyvą, nes jo užnugaris - didžiulė Rusijos rinka. Teko girdėti, kad nuo lapkričio konteinerių laivybos operatorė „Unifeeder“ taip pat atidaro liniją į šį uostą. Su tuo teks susitaikyti. Bet uosto infrastruktūros nepavyks sukurti taip greitai, kaip rusai norėtų. Per Klaipėdą gabenamo rusiško tranzito dalis, palyginti su gretimais uostais, yra mažiausia. Ji sudaro iki 12 proc. krovos, o tai - 3,5-4 mln. tonų krovinių. Bet jie tokie, kad nelabai gali pabėgti. Naftos produktams išvežti žiemą rusai vis tiek naudos Klaipėdos uostą, o trąšas kraunančioms bendrovėms irgi gal pavyks susitarti su klientais“, - svarstė A.Drungilas.

Pastaraisiais metais žadėta stiprinti ir vakarinių Rusijos valdomų teritorijų – Kaliningrado srities – jūrines pozicijas, tačiau Baltijsko uoste pastačius keletą terminalų antrasis statybų etapas kol kas vykdomas tik popieriuje. Ekonomikos krizės metais krovinių srautas į Kaliningradą seko, net nustota skelbti jo rodiklius. Tačiau ir šiemet į konferenciją Klaipėdoje atvykę kaliningradiečiai lietuvius ragino prisidėti prie naujo uosto statybos.

Paklaustas, ar vienu metu rusai gali įgyvendinti Baltijos jūroje du milžiniško dydžio valstybinės programos projektus – statyti Kaliningrado giliavandenį uostą Gdansko įlankoje ir plėsti Ust Lugos kompleksą, A. Drungilas sakė manantis, kad tai mažai tikėtina.

„Tai du skirtingi projektai. Kaliningrado giliavandenis uostas būtų skirtas tik konteineriams perkrauti. Kai vidinis eksportas ir importas menkas, tokia specializacija yra rizikinga. Tačiau ambicijų kaliningradiečiai turi didelių. Manau, kad apskaičiavę pamatys, jog tai ekonomiškai nenaudinga“, – sakė A. Drungilas.

Jis teigė nežinantis, kodėl Kaliningrado uosto direkcija neteikia klaipėdiečiams apyvartos duomenų kaip kiti uostai. Tačiau iš geležinkeliu vežamų krovinių kiekio spėjantis, kad krova yra stabili, pernykščio lygio. Ji ir šiemet gali siekti 13 mln. tonų. Prieš keletą metų, kai dėl mažesnių geležinkelio tarifų ekspeditoriams vežti krovinius per Kaliningradą buvo naudingiau nei per Klaipėdą, šio uosto apyvarta buvo pakilusi iki 15 mln. tonų. Šiemet Klaipėdos uostas kyla sparčiausiai regione – per 8 mėnesius perkrauta beveik 24,5 mln. tonų krovinių – 22,4 % daugiau nei tuo pat metu pernai. Iki metų pabaigos gali būti pasiekta 35 mln. tonų aukštuma.

Komentarai (13)