Kompanija „Boeing”, trejus metus vėluodama pagaliau baigė naujausių technologijų prikimštą lėktuvą „787 Dreamliner”.

Praėjusią savaitę į Tekančios Saulės šalį išskraidintas pirmasis trejus metus vėlavęs ir milijardus kompanijai „Boeing“ kainavęs keleivinis laineris „787 Dreamliner“. Japonijos oro linijos „All Nippon Airways“, kurioms atiteko pirmasis šio lėktuvo modelis, žada, kad eiliniai keleiviai į jį koją galės įkelti tik lapkričio 1 dieną – tada planuojami pirmieji komerciniai skrydžiai.

„Dreamliner“ – vienas iš „Boeing“ kozirių, kuriais siekiama atgauti pirmąją vietą orlaivių pardavimo versle. Nuo 2003 metų čia karaliauja „Airbus“.

„Plastikinis“ lėktuvas

Inžinieriai pasakytų, kad naujasis per 200 mln. JAV dolerių (510 mln. litų) kainuojantis „Boeing“ pagamintas iš kompozicinių medžiagų – daugiausia iš anglies pluošto. Tačiau paprastam keleiviui „Dreamliner“ atrodys kaip pirmasis lėktuvas pasaulyje iš plastiko.

„Jūsų automobilio prietaisų skydelis yra plastikinis. Tačiau čia – ne plastikas“, – patikino „Boeing“ viceprezidentas ir 787 programos vadovas Scottas Francheris.

Inžinieriai įprastai naudojamo aliumino nusprendė atsisakyti siekdami atsižvelgti į oro linijų reikalavimus pagaminti pigiau išlaikomą ir mažiau kuro naudojantį lėktuvą. Anglies pluoštas ne pirmą kartą naudojamas orlaiviuose. Dalies „Boeing 777“ uodegos pagamintos iš jo, o „Airbus“ savo orlaiviuose šią medžiagą naudoja ne pirmus metus. Štai A350 – „Airbus“ atsakas į „Dreamliner“ – beveik visas bus pagamintas iš kompozitinių medžiagų.

Tačiau „Boeing“ inžinieriai šį žingsnį žengė pirmieji ir lėktuvo gamyboje panaudojo tiek daug kompozitų: anglies pluoštas sudaro 50 % viso lėktuvo, aliuminis – 20 %, o titanas – 15 procentų.

Efektyvesnė konstrukcija

„Boeing“ tikisi, kad lengvesnės konstrukcinės medžiagos leis sumažinti orlaivio kuro suvartojimą 20 procentų. Taip pat mažesnis skaičius kniedžių ir kitų tvirtinimo elementų leido sumažinti lėktuvo svorį.

Lėktuvo sparnai taip pat kitokie nei įprasta – šiek tiek palenkti atgal. Taip pat nauji variklių laikikliai padeda sumažinti oro pasipriešinimą ir skleidžiamą triukšmą. Tyliau ir efektyviau lėktuvui leis veikti ir elektroninės skrydžio sistemos, pakeisiančios hidraulines ir suspausto oro sistemas.

Markas Tuttle’as, komandos Vašingtono universitete, kuri tyrė 787 kompozitines medžiagas, vadovas, „Reuters“ teigė, kad naujųjų medžiagų pranašumus pajus ir keleiviai. Anglies pluošto fiuzeliažas kabinoje leis palaikyti žmonėms labiau priimtiną slėgio lygį – tai sušvelnins paros ritmo sutrikimą. Be to, į kabiną bus tiekiamas ne toks sausas oras.

„Dreamliner“ – ilgų skrydžių lėktuvas, todėl „Boeing“ inžinieriai skyrė daug dėmesio, kad ilga kelionė keleivius kuo mažiau vargintų. Anot vieno iš bendrovės vadovų Blake’o Emery, dešimtmetį buvo tiriama, ką keleiviai patiria lėktuve emociškai ir psichologiškai.

Tyrimai parodė, kad įlipti į lėktuvą yra vienas svarbiausių etapų skrendant. Todėl bendrovė, į pagalbą pasitelkdama architektų ir menininkų, sukūrė arkos formos įėjimus, kurie ramina įsitempusius keleivius. „Dreamliner“ kabinoje juos pasitiks didesnės kėdės, talpesnės bagažo talpyklos ir trečdaliu didesni langai, kurie užtemdomi ne užtraukiant plastikinę užuolaidėlę, bet vieno klavišo paspaudimu.

Skrendantieji ekonomine klase pajus ir didesnę prabangą, jiems bus teikiamos baro paslaugos, siūlomi tualetai, skirti tik moterims, bei asmeninės pramogų sistemos.

Kabinoms apšviesti „Boeing“ panaudojo LED technologiją, kuri leido sukurti įspūdį, kad lėktuvo lubos yra aukščiau. Be to, skrendant kabinos apšvietimo spalva pamažu keičiasi, o intensyvumas silpnėja arba stiprėja priklausomai nuo to, koks paros metas artėja.

Saugumo klausimai

Saugumo ekspertams vis dar kelia nerimą, kaip laikui bėgant dėvėsis lėktuvo konstrukcijoje naudojami kompozitai ir kaip bus aptinkami jų trūkumai. Štai JAV federalinė civilinės aviacijos administracija siūlė skirti 2,4 mln. JAV dolerių (6,12 mln. litų) baudą bendrovei „Cessna Aircraft“. Buvo gauta pranešimų, kad pastarosios gamykloje Meksikoje sparnams naudojami kompozitai turėjo prastesnes fizines savybes, nei kad buvo reikalaujama. Vėliau bendrovė tikino šią problemą jau išsprendusi.

„Boeing“ tvirtina atlikusi konstrukcinių fiuzeliažo pakeitimų, kurie turėtų sustiprinti apsaugą ištikus avarijai, o reguliuotojai pareiškė, kad kompozitai pasiteisino bandymuose ir neleido ugniai bei dūmams patekti į kabiną. Leidimą skraidinti keleivius „Dreamliner“ gavo rugpjūtį.

Transporto saugumo biuro narys Johnas Goglia „Reuters“ sakė, kad lėktuvas yra saugus, tačiau pradėjus jį naudoti gali kilti iššūkių. Jam kelia nerimą, kaip lėktuvą gali pažeisti dabar jau įprastas labai intensyvus oro uostų ir oro linijų darbo ritmas.

Negreitas pelnas

Šis „Boeing“ modelis tapo greičiausiai parduodamu lėktuvu, tačiau „Boeing“ prezidentas Jimas McNerney prognozuoja, kad „Dreamliner“ pelningu gaminiu taps po kelerių metų, vėliausiai – 2020 metais.

„Mūsų versle iš pradžių reikia išleisti daug pinigų lėktuvo gamybai ir vėliau 25–35 metus iš to gauti pajamas“, – sakė jis.

Kompanijai „Boeing“ teks ieškoti būdų naujojo orlaivio gamybos procesui paspartinti ir atpiginti. Šiuo metu vienas „Dreamliner“ kainuoja 185–218 mln. JAV dolerių (471,75–555,9 mln. litų). Iki 2013 metų pabaigos bendrovė užsibrėžusi tikslą per mėnesį pagaminti 10 šių lėktuvų – tai būtų rekordinis tempas aviacijos sektoriuje. Šiandien bendrovė tikisi per mėnesį pagaminti 2,5 lėktuvo, o kitų metų pirmoje pusėje šis rodiklis turėtų išaugti iki 3,5.

„Boeing“, nors smarkiai vėlavo, jau turi 821 užsakymą naujiesiems orlaiviams. Tačiau dėl potencialios ekonomikos krizės šis sąrašas gali būti žymiai apkarpytas. Anot „Cowen and Co“ analitiko Cai von Rumohro, tik keli aviacijos ekspertai nustebtų, jei „Boeing“ nepavyktų įvykdyti tikslų didinant pagaminamų orlaivių skaičių per mėnesį.

„Manau, niekas nenustebs, jei „Boeing“ prireiks daugiau laiko – visi žino, koks tai iššūkis. Todėl mes esame šiek tiek susirūpinę ir skeptiškai žvelgiame į jų planus viską spėti padaryti laiku, nes tai labai ambicinga“, – teigė jis.

Vėlavo trejus metus

„Dreamliner“ rinkai buvo pristatytas trejais metais vėliau nei planuota. Japonijos oro linijos „All Nippon Airways“, kurioms atiteko pirmasis šio lėktuvo modelis, dar 2004 metais užsisakė 50 naujųjų „Boeing“ ir pirmojo turėjo sulaukti dar 2008 metais.

Nuo 2007 metų spalio, kai „Boeing“ pirmą kartą atšaukė lėktuvo pristatymo datą, bendrovės akcijos buvo atpigusios apie 40 % Tačiau išriedėjus lėktuvui iš angaro jų kaina pradėjo stiebtis.

„BB&T Capital Markets“ analitikas Carteris Leake’as tikisi, kad bendrovės akcijų kaina pasieks 90 JAV dolerių (229,5 lito) – praėjusią savaitę ji svyravo ties 60 JAV dolerių (153 litų). Anot „Wedbush Securities“ analitiko Keno Herberto, per pastaruosius du dešimtmečius, pasirodžius naujam „Boeing“ lėktuvo modeliui ar jo modifikacijai, bendrovės akcijos per tris mėnesius „Standard & Poor’s 500“ indeksą lenkdavo vidutiniškai 8,1 %, o praėjus metams skirtumas išaugdavo iki 14 procentų.

FAKTAI

„787 Dreamliner“?

• Lėktuve priklausomai nuo modifikacijos telpa 210–290 keleivių.
• Nenutūpęs lėktuvas gali nuskristi nuo 14,2 tūkst. iki 15,75 tūkst. kilometrų.
• Bendras sparnų ilgis siekia 60 metrų, lėktuvo aukštis – 17 metrų, o ilgis – 57–63 metrus.
• Kruizinis lėktuvo greitis – 1041,25 km/h.
• Bagažo skyriaus dydis – 125–152 kubiniai metrai. 
• Pakildamas lėktuvas gali sverti daugiausia 228–247 tonas.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonomika.lt

Autoriai: Martynas Pasiliauskas

Komentarai (0)