Pagaliau! Vokiečiai pasauliui pristato pilną komercinę branduolių sintezės jėgainę ()
Tai svarbus žingsnis į priekį.
© „Gauss Fusion“ nuotr. (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europa ką tik žengė reikšmingą žingsnį lenktynėse dėl ateities energijos. Po metų metus trukusių pažadų ir laboratorinių tyrimų pagaliau atsirado konkretus planas, kaip pramoniniu mastu panaudoti branduolių sintezę. Berlyne įsikūrusi Vokietijos bendrovė „Gauss Fusion“ parengė pirmąjį Europoje išsamų komercinės sintezės elektrinės projektą, kuris peržengia akademinių svarstymų ribas.
Išsamus daugiau kaip tūkstančio puslapių projektas GIGA – tai koncepcinis dokumentas, kuris turėtų paversti svajonę apie švarią „žvaigždžių energiją“ realiu inžineriniu planu. Jis parengtas po trejus metus trukusio intensyvaus šimtų specialistų iš visos Europos darbo. Svarbiausia, tai nėra dar viena teorinė idėja, o praktiškas planas, apimantis visus būsimos statybos aspektus – nuo architektūros ir saugumo standartų iki komponentų kvalifikavimo strategijos, eksploatacijos bei atliekų tvarkymo.
„Gauss Fusion“ turi parengtą pirmosios sintezės elektrinės planą
|
Pereinant prie techninių detalių, projektas GIGA sprendžia tris fundamentalius iššūkius, kurie dešimtmečius kėlė rūpesčius mokslininkams.
- Pirmasis – sukurti uždarą tričio – radioaktyvaus vandenilio izotopo, kurio gamtoje nėra tiek, kad būtų galima naudoti komerciškai – kuro ciklą.
- Antrasis – įvaldyti pažangių superlaidžių magnetų technologiją, kuri turi išlaikyti iki šimtų milijonų laipsnių įkaitintą plazmą.
- Trečiasis – rasti konstrukcines medžiagas, galinčias dešimtmečius atlaikyti itin dideles šilumines ir neutronines apkrovas.
Ne mažiau svarbūs ir ekonominiai projekto aspektai. „Gauss Fusion“ skaičiuoja, kad pirmosios sintezės elektrinės statyba kainuotų 15–18 mlrd. eurų. Tai atspindi technologinį neapibrėžtumą, būdingą pirmosios kartos įrenginiams, tačiau kartu parodo investicijų mastą, prilygstantį didžiausiems šiuolaikiniams energetikos projektams. Palyginimui, tradicinės branduolinės elektrinės statyba šiuo metu kainuoja 10–20 mlrd. eurų, nors sintezės elektrinė teoriškai kelia mažesnę katastrofiškų avarijų riziką ir nesukuria ilgai išliekančių radioaktyvių atliekų.
Pagal planą pirmasis komercinis sintezės reaktorius turėtų būti paleistas apie šio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio vidurį. Tai ambicinga, bet – kaip teigia projekto autoriai – realistiška vizija, kurioje atsižvelgiama į laiką, reikalingą pereiti nuo koncepcijos prie detaliojo projektavimo, o tuomet – prie statybos ir pramoninių bandymų.
Įdomi visos iniciatyvos dalis – „Gauss Fusion“ skatinama idėja sukurti „Eurofighterį sintezei“, t. y. bendrą Europos programą, paremtą naikintuvo „Eurofighter Typhoon“ projektu. Tokiu būdu būtų sujungtos pramoninės žinios, nacionalinės investicijos ir bendras tiekimo grandinių potencialas, siekiant užtikrinti Europos energetinę suverenumą. Toks požiūris galėtų suteikti Senajam žemynui pranašumą pasaulinėse lenktynėse, kuriose varžosi JAV startuoliai, Kinijos valstybinės programos ir kitos privačios iniciatyvos.
Šiuo metu komanda susiduria su esminiu iššūkiu – perėjimu nuo koncepcijos prie detaliosios inžinerijos. Jei šiuos planus pavyks įgyvendinti, Europa gali tapti pirmuoju žemynu, turinčiu veikiančią komercinę sintezės elektrinę. Realistiškai vertinant, kelias iki komercinės sintezės vis dar ilgas ir kupinas technologinių kliūčių, tačiau „Gauss Fusion“ projektas rodo, kad pirmą kartą turime išsamų planą, o ne tik pažadus. Tai svarbus žingsnis į priekį, nors iki finišo dar toli.
