Kompiuteriu bandoma dešifruoti Biblijos autorius

Ką jau čia beargumentuoti, lankyk istorijos pamokas, bandyk kontekstualiai suvokti istoriją ir nereikės man čia taves istorijos mokyti. Nes iki šiol remiesi arba fantastiniais filmais arba perrašinėji delfi komentarų išmintį, kurioje tik paviršutiniški stereotipai apie viduramžius ir raganas.

Niekuo ne geresnė. Noriu pasakyti, kad aklai įsitikinusiais galima manipuliuoti, tą išsilavinusios aukštos valdžios galvos visada ir darė

this Ir be to cia straipsnio pagrindine ideja yra ne religija, o tai, kad sukurta technologija nauja, todel ja prasom ir aptarti, o ne savo nuomones reikst.

Puiki technologija atskleisti, kad biblijoje nėra jokio dieviškumo

Iš dalies tu teisus, Krikščionybė vienas iš nedaugelio veikiančių saugiklių, bet daug kam nei į galvą neateina, kad dar prieš Krikščionybei atsirandant apie šitas tiesas kalbėjo tiek Sokratas, tiek Platonas tiek kiti filosofai, iš tiesų Krikščionybės net negalėčiau apkaltint idėjų pasisavnimu, nes jos tokios elementarios, jog kiekvienas sveikai mąstantis žmogus turėtų suprasti kas yra gėris, saikas ir panašūs dalykai, bet dėja mūsų nesveikoje visuomenėje, tokius dalykus įtvirtinti galima tik bausmės forma - tikinčiuosius po mirties baudžia Dievas, netikinčius teisėsauga. Jei neliktų bausmės, tada ir paaiškėtų, kiek čia tų idėjinių Krikščionių ir kiek idėjinių ateistu, dauguma būti gerais skatina tik baimė būti nubaustu.

Bausmės baimė išliks be dievo ir be įstatymo Jei nebus įstatymo, niekadėją nubaus pasipiktinusi bendruomenė net nesigilindama į faktus. (Paradoksas, netgi katalikiška bendruomenė išeitų su fakelais ir šakėmis! O juk pagal krikščionių klubo taisykles turėtų atleisti )))) Šiuo atveju dievą galima išmesti į šiukšliadėžę ir pasilikti prie įstatymo, kuris argumentuotai pasvers ar tariamas niekadėjas tikrai kaltas. Yra gera patarlė: "Kaip šauksi taip ir atsilieps". Arba labiau filosofinė Senekos: "Jei nori gyventi sau, gyvenk kitiems."

Kokios čia dar gali būti diskusijos, kas parašė Bibliją. Pagal bibliją praėjo penki tūkstančiai, septyni šimtai, velniai žino kiek metų, nuo pasaulio sukūrimo. Kas gali tikėti tokiomis nesamonėmis, kai iškasenų amžius dešimtys milijonų metų, o uolienų- keli milijardai metų. Garsieji 10 dievo įsakymų, padaryti iš vieno moralės principo: Nedaryk kitam nieko, ko nenorėtum, kad darytų tau.

Aplogetas yra tiesiog pasekėjas, pažodžiui iš sen. graikų kalbantis panašiai, ideologiškai ginantis tam tikrą idėją. Pvz., Sokrato apologija.

Ar pultum žudyti visus pasitaikiusius, jei nebūtų bausmės?

ideologiškai ginantis - savo ar kitų idėją priimantis už gryną pinigą kaip aksiomą, neginčytiną faktą (pvz. dievas yra ir taškas), todėl grįžtam prie to, kad Apologetas - klaidingos idėjos šalininkas

Tu gali grįžti prie ko nori, o sąvokai "apologetas" sekimo objekto teisingumas jokios įtakos neturi. P.S. Tai Sokrato apologijos esmė - klaidingos idėjos, kad Sokratas nekaltas, gynimas?

nebuvo atimtas iš tėvų, kad būtų užaugintas kaip katalikas, ir ar popiežius Pijus IX to nepalaimino? Ir dar kartą priminsiu disclaimerį, kurio tu akivaizdžiai nepastebėjai: "Visa tai aš sakau ne tam, kad apkaltinčiau konkrečią bažnyčią ar religijas apskritai, bet norėdamas parodyti, jog religijų propaguojamas gėrio ir blogio supratimas kito kartu su epocha. "

..

Nejaugi man dabar reikia tau aiškinti iš ko sudarytas ST, kokios knygos į jį įeina, kokia tų knygų paskirtis buvo anuomet, kokia teisine sistema vadovavosi žydai ir kas jiems atstojo įstatymą?

Krikščionių raštai yra paprasčiausias tekstas. Bet kokį pakankamai ilgą tekstą galima interpretuoti taip, kad jis pagrįstų pageidaujamą "tiesą", nors pačiame tekste nieko ypatingo nėra, tiesiog tam tikros mintys tam tikrame kontekste dėl estetinių ar bet kokių kitų priežasčių sudominusios tam tikros kultūros tam tikrus asmenis. Iš Iliados ir Odisėjos galima išvesti ne mažiau "tiesų" nei iš biblijos. Objektyviai žiūrint, kuo seniau parašytas tekstas, tuo labiau jo turinys (autoriaus norėtas išreikšti) yra nutolęs nuo jo supratimo (ką supranta skaitytojas). Eksperimentai rodo, kad net kalbant apie vieną dešimtmetį interpretacijos beviltiškai nutolsta nuo autoriaus idėjos. Kalbėti apie naujojo testamento "tikrą tiesą" gali tik beviltiškas romantikas, ta "tikra tiesa" yra jau beveik du tūkstančius metų kaip negrįžtamai prarasta, o ir neptiktų ji mums tikriausiai. Jei senasis testamentas, iliada ir odisėja turi dar tam tikrą istorinę vertę (aprašo sąlygiškai ilgo laikotarpio istoriją ir pateikia detalių žinių apie atitinkamas kultūras įvairiais istoriniais laikotarpiais, nors ir literatūriškai ar mistifikuotai), tai naujasis testamentas neturi visiškai nieko. Istorijos nėra, papročių ir kultūros detalių beveik nėra, meninės vertės nėra, naujų idėjų irgi nėra.

Fantazuoji. kas liečia žmogaus lytinį potraukį ir jo santykį su dvasiniu gyvenimu, tai čia yra tam tikras ryšys, kurio nesiimsiu tau aiškinti, gal kada nors pats apie tai įgysi žinių. Jei ir paaiškinčiau, greičiausiai nepatikėtum, nes tiesa ne visada patogi. Jei nepatinka krikščionių mokymas, pasiskaityk ką apie tai rašo rytų išmintis ir ten rasi +/- tą patį. Tada ir "Bačkys" neatrodys toks neteisus.

Filosofams siulau diskutuoti nuostabioje interneto svetaineje filosofija.lt

Pažiūrėjau tą "step-by-step", ir ką? Jėzaus (kaip asmens, o ne religijos personažo ir pačios religijos) istoriškumas yra abejotinas. Bet tarkim buvo toks žmogelis ir už pasisakymus prieš imperatorių bei judėjų religiją buvo nukryžiuotas kaip ir begalės kitų nusikaltėlių. Ir kas iš to? Tas įvykis, net jei jis buvo, istoriškai reikšmingas lygiai tiek, kad pasitarnavo "pateisinimu" naujai religijai. Tai niekaip nekeičia fakto, kad naujajame testamente nėra pateikiama jokių reikšmingų duomenų apie bent jau to laikotarpio kultūrą ir papročius (ne tai kad visai, bet labai jau kukliai palyginus su kitais to paties laikotarpio šaltiniais). Taigi kaip istorinis šaltinis naujasis testamentas yra menkavertis. O kalbant apie originalias vertingas idėjas, gal galėtum nors ką nors pacituoti iš naujojo testamento, kas būtų originalu ir vertinga?

Pasiskaičiau savo laiku, neradau nieko panašaus, priešingai, dažniausiai akcentuojama, kad kiekvienam savo. Matai nėra tokio žvėries kaip "rytų išmintis", rytuose kaip ir vakaruose minčių buvo įvairių, taip pat ir itin radikalių. Bet joks seksualumas, išskyrus retas išimtis, nėra smerkiamas, nesiūloma nieko drausti ar bausti. Na nebent pats atėjai į vienuolyną, kurio paskirtis savęs pažinimas ir ramybė.

Neabejok, tokių atsirastų.