Nuomonė: japonų reaktoriai Lietuvą gali ilgam susaistyti su Rusija

"„Hitachi GE“, su kuria dabar deramasi dėl technologijos tiekimo, gamina 1300 MW galios reaktorius. Ar tai reiškia, kad mes priėmėme sprendimą ilgiems dešimtmečiams susisaistyti su Rusijos perdavimo sistemos dažniais ir Volgos hidroelektrinių kaskadų rezerviniais pajėgumais? Jeigu reaktoriaus galia bus esminis trukdis integruoti mūsų perdavimo sistemą į Vakarų Europą, o mes iš to gausime tik 400-450 MW galios kvotą – ar apsimoka? Galbūt projekto rengėjai turi atsakymą į šį klausimą, tačiau viešojoje erdvėje aš jo negirdžiu“, – sakė A. Januška." Šis bei kiti panašūs klausimai yra išnagrinėti Jaunųjų energetikų puslapyje: http://www.jek.lt/p/ziniu-namai.html. Pirmoje paskaitoje, tai skaitykite puslapio apačioje. Atsakymas į A. Januškos dvejones: VAE prijungimas prie perdavimo tinklų beveik niekuo nesiskirs nuo eilinės elektrinės prijungimo. VAE bus paleista, kai Lietuva jau dirbs sinchronizuotai su UCTE sistema. Sinchronizaciją suderinti padės elektronika, kuri leidžia suderinti įrenginius laipsnių tikslumu. Taip pat prijungiant VAE, sistemoje turi būti paruoštas elektros gaminimo rezervas išsijungus VAE generatoriams. Tam puikiai gelbėja Kruonio HAE, statomas naujasis Lietuvos Elektrinės koogeneracinis blokas, kuris yra manevringas ir gali labai greitai reguliuoti galią sistemoje. Be to kabelis su Švedija pirmiausia numatytas pirminiam ir tretiniam rezervavimui užtikrinti. Jis padės abiem pusėm palaikyti 700MW rezervą – tiek trumpalaikės avarijos atveju, tiek po 12 valandų. Šios faktus pateikė mums energetikos ekspertas Alfridas Razma.

Kaip bus perskirstyti ir užtikrinti reikalingi galios rezervai prijungus Lietuvos sistemą prie UCTE sistemos? Visi pirminio, antrinio, tretinio rezervavimo šaltiniai bus numatomi pagal sutartis. Planuojami ryšiai – iš Estijos į Suomiją (1000MW), iš Lietuvos į Lenkiją (1000MW) ir į Švediją (700MW) užtikrina pakankamą rezervavimą. Net jeigu Rusija nuspręstų rezervavime nedalyvauti ir visiškai „atsikabinti“ nuo jungtinės sistemos, problemų nekiltų. Stabilumas – kitas klausimas, tačiau greičiausiai bus taip, kad šios sistemos susijungs per nuolatinės srovės intarpus ir vienos sistemos generatoriai dengs kitos sistemos generatorius. Tai naudinga visoms pusėms, tiek Rusijai tiek Baltarusijai, tiek mums, tiek Vakarų Europai.

Beje, jei rusai sugalvotu nedalyvauti, kaip veiktu Kaliningradas ? Gi jie tiesiogiai sujungti su LT.

O ką reiškia Rusai sugalvotų nedalyvauti? Sugalvotų Kaliningrado nesinchronizuoti su UCTE sistema,kai tai darys Lietuva? Tokių atveju greičiausiai teks statyti nuolatinės srovės intarpą tarp Lietuvos ir Kaliningrado, kaip, kad yra pastatytas Alytuje tarp Lietuvos ir Baltarusijos skirtas sujungti abiejų šalių sistemas, kai jos bus nebesinchronizuotos. Tačiau kokiai sistemai tokių atvejų priklausys Kaliningradas? Juk tokiu atveju jis taps atskirtas nuo abiejų sistemų... Iš esmės, Kaliningradui geriausias sprendimas, pereiti kartu su Lietuva. Kaip bebūtų, čia jau Rusijos problema ir ji turi būtu sprendžiama iš Rusijos pusės.