Jų reikia ir Lietuvoje? Švedai negali atsidžiaugti. „Jie veikia tik tada, kai važiuojate per greitai“ (VIDEO) ()
Tradiciniai greičio mažinimo kalneliai visiems vairuotojams yra taikomi vienodai – nepriklausomai nuo to, ar vairuotojas važiuoja neviršydamas greičio, ar gerokai per greitai.
© Daniel Čada | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Actibump1.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Švedijos bendrovė „Edeva“ sukūrė sprendimą, kuris veikia priešingai. „Actibump“ – tai kelio dangoje įmontuotas kalnelis, kuris įsijungia tik tada, kai vairuotojas viršija leistiną greitį.
Pirmasis „Actibump“ buvo įrengtas Linšiopinge, Švedijoje, 2010 m. Po penkiolikos metų vien Švedijoje veikia 120 tokių sistemų, o technologija išplito ir Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje bei Australijoje.
„Ji veikia fantastiškai gerai. Tiek mūsų matavimai, tiek Švedijos kelių direkcijos vertinimai aiškiai rodo, kad „Actibump“ padidina saugumą ir pralaidumą, palyginti su tradiciniais greičio mažinimo kalneliais“, – sako Davidas Eskilssonas, „Edeva“ generalinis direktorius.
Kaip veikia išmanusis greičio mažinimo kalnelis?
Sistemą sudaro artėjančių transporto priemonių greitį matuojantis radaras ir kelio dangoje įmontuotas judantis skydelis. Apie „Actibump“ buvimą praneša ženklai, suteikiantys vairuotojui laiko patikrinti ir pakoreguoti greitį.
|
Kai automobilis važiuoja neviršydamas leistino greičio, skydelis išlieka viename lygyje su kelio danga. Vairuotojas pravažiuoja be jokio trūkčiojimo – tarsi nelygumo visai nebūtų. Tačiau kai radaras aptinka greičio viršijimą, skydelis kelis centimetrus įsmunka, sukurdamas įdubimą kelio dangoje. Poveikis panašus į įvažiavimą į duobę. Tai nemalonu, bet automobiliui tai nepakenks – gamintojas praneša, kad Švedijoje daugiau nei 100 milijonų transporto priemonių pravažiavo „Actibumps“ be jokių pažeidimų.
Sistema taip pat atpažįsta greitosios pagalbos automobilius. Greitosios pagalbos automobiliai, gaisrinės mašinos ir policijos automobiliai gali nuotoliniu būdu išjungti kalnelį ir netrukdomai pravažiuoti, nepaisant greičio. Avarinėse situacijose „Actibump“ taip pat galima laikinai išjungti.
Gamintojo svetainėje teigiama, kad „Actibump“ geriausiai veikia viešuosiuose keliuose apgyvendintose vietovėse, kur greičio apribojimas yra 50 km/val. Jis ypač efektyvus keliuose, kuriuose intensyvus eismas, įskaitant autobusų maršrutus, kur tradiciniai greičio mažinimo kalneliai, susiaurėjimai ir šviesoforai pasirodė esą neveiksmingi.
Stokholmas 2020 m. bandomuoju būdu įrengė „Actibumps“ technologijas dviejose sankryžose. Po dvejų metų vertinimo miestas įtraukė šią technologiją į savo kelių eismo saugumo portfelį. Rezultatai buvo aiškūs: sumažėjo greičio viršijimo atvejų skaičius vairuotojų, o leistinas greitis, kurį viršija 85 proc. vairuotojų, sumažėjo nuo daugiau nei 40 km/val. iki maždaug 30 km/val. ruožuose, kuriuose leistinas greitis.
Islandijoje pirmasis „Actibump“ įtaisas buvo įrengtas 2021 m. Ólafsvíke, netoli mokyklos ir sporto aikštyno, kelyje, vedančiame į uostą ir kuriuo važiuoja sunkvežimiai. Kelias eina įkalnėn, o tai skatina greičio viršijimą. Pasak Islandijos kelių ir eismo administracijos, vienintelė alternatyva būtų brangi viso kelio aplink teritoriją rekonstrukcija. Palyginimui, „Actibump“ pasirodė esąs žymiai pigesnis. Greitį viršijančių vairuotojų procentas sumažėjo iki vos 0–3 procentų, o gyventojai apklausose išreiškė susidomėjimą diegti daugiau tokių sistemų.
Kuo „Actibump“ skiriasi nuo įprasto kalnelio?
Tradicinis greičio mažinimo kalnelis baudžia visus. Teisėtai važiuojantis vairuotojas vis tiek privalo sulėtinti greitį, o tada jį padidinti. Autobusų keleiviai patiria smūgius, o autobusų vairuotojams gresia nugaros skausmai, nes jie kelis kartus per dieną važiuoja per greičio mažinimo kalnelius.
„Actibump“ pašalina šias problemas. Legaliai važiuojančios transporto priemonės nestabdo ir negreitėja, todėl pagerėja kelio pralaidumas ir sumažėja išmetamųjų teršalų kiekis bei triukšmas. Kaip pažymi Davidas Eskilssonas, „kai kuriuose ruožuose tradiciniai greičio mažinimo kalneliai vis dar prasmingi, tačiau ten, kur reikalingas sklandus eismas ir nenorime pakenkti autobusų vairuotojų darbo sąlygoms, geriau veikia dinamiški sprendimai“.
Sistema taip pat teikia kelių administracijoms duomenis, kurių tradiciniai greičio mažinimo kalneliai niekada negalėtų pateikti. „Actibump“ galima derinti su valstybinių numerių atpažinimo, triukšmo ir oro kokybės matavimais. Savivaldybės gali analizuoti atskirų transporto priemonių grupių – autobusų, pristatymo transporto priemonių ir privačių transporto priemonių – greičius.
Ar „Actibump“ greičio mažinimo kalneliai yra sprendimas, kuris galėtų veikti ir Lietuvoje? Kitų šalių patirtis rodo, kad gali, nors įrenginys yra brangesnis nei tradicinio greičio mažinimo kalnelio įrengimas ar „liejimas“. „Actibump“ paprastai parduodami dviejų ar keturių įrenginių rinkiniais. Dviejų įrenginių įrengimas kainuoja apie 63 000 eurų, panašiai kaip šviesoforų.
