Siekiant mažinti klimato šilimą skatinančių dujų kiekį, nuo 2012 m. aviacija bus įtraukta į ES prekybos taršos leidimais sistemą. Ji bus taikoma visiems skrydžiams iš ES oro uostų ir į juos. Tad visos ES aviacijos kompanijos turės arba pirkti taršos leidimus, arba investuoti į ekologiškesnes technologijas. Bet kokiu atveju, tai bus papildomos finansinės išlaidos, o kas jas dengs, kol kas dar nėra aišku.

ES taip pat siekia susitarimo mažinti aviacijos ir jūrų transporto keliamą taršą pasauliniu mastu. Artėjant klimato kaitos konferencijai Durbane, į žurnalistų klausimus atsakė Peteris Liese (Europos liaudies partija), kuris rengė EP nuomonę dėl aviacijos sektoriaus įtraukimo į prekybos taršos leidimais sistemą.

Kodėl reikėjo aviaciją įtraukti į prekybos taršos leidimais sistemą?

Nuo 1990 m. aviacijos sektoriaus išskiriamų dujų kiekis padvigubėjo. Tai nesuderinama su tarptautiniais įsipareigojimais apriboti pasaulio klimato kaitą iki 2 laipsnių pagal Celsijų.

Mokslininkų nuomone, siekiant šio tikslo būtina ženkliai sumažinti [šiltnamio efektą sukeliančių] dujų emisijas. Aviacijos įtraukimas taip pat būtinas, nes kiti transporto sektoriai (kelių ir geležinkelių) seniai reguliuojami ir dėl to patiria nemažą finansinę naštą.

Kaip vertinate kitų ne ES šalių, įskaitant JAV, pasipriešinimą ES taisyklėms?

Mane labai nuliūdino JAV Atstovų rūmų balsavimas [dėl teisės akto, prieštaraujančio JAV orlaivių įtraukimui į ES prekybos taršos leidimais sistemą]. Laimei, Senatas dar nepatvirtino šio įstatymo, todėl tikėtina, kad jis neįsigalios.

Apskritai JAV vyriausybės pozicija labai liūdina. Viena iš Nobelio premijos įteikimo prezidentui Barakui Obamai priežasčių buvo jo įsipareigojimas kovoti su klimato kaita. Deja, kalbant apie aviacijos sukeliamą taršą dabartinės administracijos veiksmai niekuo nesiskiria nuo Bušo administracijos.

Kas pasikeitė nuo 2008 m., kai ES direktyva dėl aviacijos įtraukimo buvo priimta?

Būtinybė veikti tapo akivaizdesnė. Deja, politinėje atmosferoje padaugėjo neryžtingumo ir skeptiškumo kovos su klimato kaita atžvilgiu. Vis dėlto, jei esame atsakingi politikai, neturime pasiduoti šiandienos nuotaikoms – turime remtis moksliniais faktais. Todėl manau, kad privalome ginti mūsų priimtas priemones.

Kiek šios priemonės kainuos ir kas jas apmokės – skrydžių bendrovės ar vartotojai?

Komisijos skaičiavimais, tarpžemyninio skrydžio kaina vidutiniškai padidėtų 2 eurais. Palyginti su nacionaliniais mokesčiais ir rinkliavomis (pvz., Jungtinėje Karalystėje jie siekia 160 svarų, o Vokietijoje – 50 eurų), šis pabrangimas gana nežymus.

Skrydžių lobistai įrodinėja, kad jiems tai reikš papildomus didelius kaštus ir drauge teigia žmonėms, kad padidės bilietų kainos. Vienas iš šių teiginių turi būti klaidingas.

Tikiuosi, kad oro bendrovės daugiau dėmesio skirs naujovėms, pavyzdžiui, efektyvesniems lėktuvams ir biodegalams, o ne vien tik pirks leidimus teršti nieko nekeisdamos.

Europos parlamento informacija

Komentarai (3)