Vertikalios ašies vėjo turbinos 10 kartų efektyvesnės nei horizontalios

Viskas logiska ir smagu,kad tobulejama, bet isvaizda tikrai mielesne HAWT tipo jegainiu.

Na, netiesą skelbia! Horizontalios ašies jėgainėms, pakanka 6 diametrų distancijos (ne 20!). Ir dėl to "kaltas" skaičius "pi". Jei vertikalios ašies jėgainės aukštos, lyginant su diametru, iškyla mechaninio atsparumo problemos. Be to, bendru atveju, jos mažesnio galingumo ir efektyvumo. Jei jų statyti daug, tai jų kainą reiktų padaugint iš jų skaičiaus. Reiktų vertinti ir generatoriaus+reduktoriaus (jei jis naudojamas) kainas. Jei be reduktoriaus, tai pačio generatoriaus kaina ženkliai didesnė. Ir t.t. ir t.t. Žinoma, yra daug ir už ir prieš, bet čia galima kalbėti tik apie mažas galias. Nesakau, kad horizontalios ašies jėgainės negali būti pranašesnės, bet tik ne šios, kurias matome. Jos vilioja tik savo vizualiniu paprastumu.

Aš tai žinau dar efektyvesnių jėgainių - šiluminių!

Ir dominuos toliau, nes autorius užsiima reklamine propaganda, pamiršdamas, kad jo giriamų konstrukcijų vienas sparnas VISADA eina prieš vėją. Nereikia kabinėti makaronų, nes jau yra pakankamai jėgainių, kurių parametrus galime lyginti gyvai, ir nėra tokių sparnų, kurie eidami prieš vėją, sunaudotu 0 energijos. Idealūs sparnai pasiekia 18 procentų NK. Vertikalios gali dominuoti tik ten, kur pastovūs 13 m/s vėjai.

Taip ir galvojau kad čia kažkas ne visai gerai su tuo straipsniu labai jau tobulai viskas nuskambėjo.. beje tas efektyvumas keistokai skaičiuojamas, vieno vieneto horizontalios ašies jėgainės efektyvumas lyginamas su tą patį plotą užimančių vienetų vertikalių jėgainių efektyvumu, man atrodo taip lygint nėra korektiška.. o jeigu pristatai daug mažų horizontalių jėgainių? kas tada didesnį efektyvumą turės? Manau tiksliausia būtų paimti vieną vienetą ir palygint NK, o ne išnaudoti dydžio skirtumus, nes akivaizdu kad dydį galima keisti, kai tuo tarpu NK proporcingai mažės arba didės (pataisykit jei klystu)

Manau, kad šis trūkumas išsprendžiamas. Pvz. sraigtasparniuose naudojamas menčių pasukimo metodas http://en.wikipedia.org/wiki/Swashplate_(helicopter). Šiuo atveju reiktų tik nustatyti vėjo kryptį ir pasukti "pareinančią" mentę taip, kad būtų mažiausias pasipriešinimas.

Mąstai teisingai. Yra sukurtos aktyvios mentės, įvairių konstrukcijų, NK tokiu būdu galima pasiekti įspūdingą, tačiau jos trumpaamžės, dyla tie mechanizmai, be to, bjauriai triukšmauja. Kitas būdas- dengti nuo vėjo priešvėjinę pusę, bet gaunasi labai griozdiška konstrukcija. Efektyvumas skaičiuojamas, gaunamą galią padalinant iš viso rotoriaus ploto. Kadangi matavimais nustatyta, kiek energijos, prie skirtingų vėjo greičių yra kvadratiniame metre, tai nesunku apskaičiuoti ir NK procentais. O reklameriais tikėti neverta, nes jau daug žmonių nusvilo nagus su vertikaliais rotoriais. Kaip jau minėjau, jiems reikia vėjo 13 m/s, tik tada tokia konstrukcija pasiteisina.

Vertikalios jėgainės geriau išnaudoja vėją. Paimkime 10x10 m plotą, didesnė šio ploto dalis gali būti užpildyta vertikalia jėgaine, o ne tuščiais tarpais tarp horizontalios jėgainės menčių.

Pamiršai priešvėjinę pusę, kuri duoda MINUSĄ, va, tau ir išnaudojimas. 50 procentų ploto ne tik, kad negamina energijos, bet ją eikvoja sparnų gražinimui prieš vėją.

Taip nėra. Tie tarpai, kuriuos matai, yra tik statikoje. Dinamikoje yra kiek kitaip, turi reikšmės tik plotas, užimamas erdveje.

Didžiausias vawt pliusas, kad nesvarbi vėjo kryptis. Hawt reikalinga sudėtingesnė konstrukcija, kad vėją "pagautų".

Tai kad tokiu vejo jegainiu trukumas kad viena puse eina pries veja lengvai isprendziamas http://www.youtube.com/watch?v=7TspdI4S ... re=related Tokiu konstrukciju jegainiu visokiu yra tik aiskus prekyboje nelabai manau. O juk lietuviai auksarankiai ir patys tokias galima pasidaryti o visa kita galima nusipirkti.

Čia vienintelis kiek rimtesnis argumentas. Tačiau nereikia pamiršti to, kad VA jegainės dažniausiai montuojamos žemai, nes yra nedidelės galios. O šiuo atveju, vėjo krypties nepastovumas yra ir pagal horizontalę, kas sumažina jos ir taip mažesnį efektyvumą, iššaukia, rotoriaus giroskopinio efekto nepageidaujamus pasireiškimus, kurių daugelis visiškai nevertina, nes apie tai nemasto arba kovoja su šiuo reiškiniu standindami konstrukciją. Atsiranda dar šio tipo jėgainių rotoriaus nepageidaujamos MAGNUSO jėgos, kurios pareikalauja savo tvirtumo "dalies". Taigi, vėl kyla klausimas, kas geriau, jei viską vertinti.

Vėl užsakomasis straipsnis... Tfu... Turbinų platintojai dėję skersą ant EKO ir ŽALUMOS, jie, kaip ir visi postsovietinio bloko verslininkai, Lietuvoje nori parduoti nesvarbu ką, svarbu greitai ir brangiai, taip sakant kol dar ant bangos ir kol niekas nesuuodė tiesos, o mulkių kaip žinia visais laikais netrūksta(net ir protingų ir turtingų tarpe).

Kaip perskaičiau straipsnio pavadinimą taip suprunkščiau, kad net monitorių apspjoviau 10 kartų efektyvesnės

O kaip ten yra su turbininiais vėjo generatoriais? Gal kas nors domėjosi ir galėtų mus apšviesti?

. Arti Žemės stabilumas menkas. Tų "trukčiojimų" pasekmės ir krečia "nemalonumus". Taip galima "užkliūti" ir už rotoriaus, tuo pačiu ir visos konstrukcijos, rezonansinių reiškinių.

Tokia pastabėlė būtu; tie grafikai- irgi propaganda, paieškoję rasite tokį pat grafiką, reklamuojantį kito tipo turbinas, ir pamatysite, kad jie skirtingi. Siūlau tikėti ATSARGIAI. Geriausias įsitikinimas- eksperimentas, atliktas paties, tada tikrai niekas neapmaus.

O gal paskaičiuokim kitu kampu? Ilgai neieškojęs http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt ... /klimatas/ radau, kad vidutinis vėjo greitis per metus Lietuvoje yra 2,7–6,0 m/s. Taigi imkim visišką vidurkį 4,3. Paskaičiuokim kiek viena ir kita jėgainė sugebėtų "išspausti" kwh per metus. Padauginkim iš jos ilgaamžiškumo (o gal tiesiog garantinio laikotarpio:)). Tada padalinkim jegainės kainą iš gautų kwh ir pamatysim kas geriau apsimoka. O dėl ploto tai anokia čia bėda, žemės pilna tik pirk. O mieste taip ar taip tu jos nepasistatysi