Ar „debesies“ technologijos gali pakeisti „Microsoft Word“?

Sveiki, rinkoje pilna šios programos analogų,kurie visiškai nemokami,o debesis slidus dalykas(nėra interneto-nėra debesies)...OpenOffice visiškai nemokamas.

Nemokamu produktu nebuna, kol neprisireikia palaikymo ar kazkokiu garantiju dazniausiai "mokame" per reklama, kazkaip nesinoretu darbe po 8h per diena spoksoti i raibuliuojati nuo reklamu ekrana. Pagrindine problema visu "cloud" tipo paslaugu verslui - neimanoma uztikrinti duomenu apsaugos, nebent pati firma teikia ta "cloud" paslauga. Kita problema - interneto nebuvimas, kuris dazniausiai pradeda streikuoti kada jo labiausiai reikia, ar pacios "cloud" paslaugos streikavimas. Su "ribotu funkcionalumu" irgi slidus reikalas - kazkokiu funkciju dazniausiai nereik tol, kol vartotojas nemoka jomis naudotis, o paskui be ju - kaip be ranku.

"LATEX" anyone? Nęsamonė visos to cloud paslaugos, nuo interneto priklausomos programos turi rimtų trūkumų įskaitant ir duomenų saugumą. Cloud technologija naudinga tik tada, kai reikia duomenis naudoti keliuose PC , sukurti atsargines kopijas. Per prievartą grūsti cloud technologijas kaip alternatyvą ne tik neteisinga, bet ir pavojinga.

Jei dabar kompanijos padavinėja MS į teismus už tai, kad Windows per ilgai kraunasi ir darbuotojai negali dirbti, tai kas bus perėjus prie debesų technologijos? Prasidės masiški ieškiniai prieš interneto teikėjus. Beje, kol kas MS Word ir OpenOffice nepakeičiami dėl niekam tikusio debesų alternatyvų funkcionalumo. Pabandykit suformatuoti sudėtingą tekstą su Google Docs...

Parodyk tu man kurioje vietoje OpenOffice ar GIMP rodo reklamas. Ir kuo blogas palaikymas kai tau padeda šimtai savanorių iš viso pasaulio? Kokių tau garantijų reikia iš ofiso programų ar GIMP? Dėl saugumo neteko gilintis, tai negaliu nieko apie tai pasakyti. Interneto nebuvimas = elektros nebuvimui. Jei nebus elektros taip pat jokiomis programomis nesinaudosi, net ir įdiegtomis kompiuteriją. Su ribotu funkcionalumų pilnai sutinku. Bet čia dažniausiai (apie 80 %) darbuotojai jų net nebando ieškoti. Jei niekas jiems pirštų jos ne parodys tai dauguma net ne bandys paspausti šalia esančio mygtuko ir sužinoti ką jis daro. Tai tokiems jokių papildomų galimybių ir nereikia.

Parodyk tu man kurioje vietoje OpenOffice ar GIMP rodo reklamas. Ir kuo blogas palaikymas kai tau padeda Å¡imtai savanorių iÅ¡ viso pasaulio? Kokių tau garantijų reikia iÅ¡ ofiso programų ar GIMP? DÄ—l saugumo neteko gilintis, tai negaliu nieko apie tai pasakyti. Interneto nebuvimas = elektros nebuvimui. Jei nebus elektros taip pat jokiomis programomis nesinaudosi, net ir įdiegtomis kompiuterijÄ…. Su ribotu funkcionalumų pilnai sutinku. Bet Ä

as matau truputi kita MS Office problemos sprendima, reikia "konkurencines" licencijos. Pvz yra 30 kuriems reikia wordo, bet bet wordas nera naudojamas pastoviai. pirkti 30 licenciju yra brangu, bet galima nusipirkti sakykim 5 ar 10 licenciju. licence magageri suinstaliuoti i serveri, worda suinstaliuoti i visus kompiuterius ir imone turi worda visuose kompiuteriuose, nors aisku visi vienu metu dirbti negali. tik OO nera iseitis. As pats su OO dirbu turbut nuo 1,1 versijos, bet padarius dokumenta su OO ir issaugoju doc formatu jis truputi issikraipo. nereikia net ir sudetingu dokumentu, tiesiog buna, kad pasikeicia puslapiu apimtis, pvz viena eilute nebetelpa i puslapi ir yra nukeliama i kita, tada pasikeicia puslapio numeracija ir pan. Tada padarius doc faila turiu eiti prie kito kompo, kuriame yra wordas ir dar dokumeta pastumdau. Tokiu atveju "konkurencine" MS Office licencija isprestu ir tokia problema, as pasidarau viska su OO ir paskui paskutini redagavima atlieku su wordu.

Tiesiai į dešimtuką pasakei. Man tai irgi labai nervina, kai tenka naudoti open source arba debesų paslaugas ir dokumentai išsikraipo. Realiai tai yra bene rimčiausias trūkumas. Kiek teko naudoti Google Docs, redaguojant ar peržiūrint tekstinį dokumentą nėra tokio "komforto", kaip naudojant Word. MS debesų dar nebandžiau, bet manau tos internetinės sąsajos irgi nieko gero nežada. Gal reikia priprasti? Jei naudoji debesis, tai ir naudok pastoviai, naudoji vietines programas, naudok tik jas. Tuomet skirtumo nejausi.

Tikrai neketinu savo asmenines ir darbo bylas laikyti debesyse. Kadangi nieks negarantuoja saugumą, darbo pastovumą, o jei debesies adminas sugalvos kam nors perleisti mano bylas kokiam konkurentui ar velnias žino kam. Ačiū nereikia. Apseisiu. Ši technologija tikrai nemanau, kad bus viskam pritaikoma, bet gali pagelbėti kai kuriais atvejais. Kaip jau kažkas minėjo, nebent susikurti savo cloudą su raktu.

Juokini. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie Word ir skirtingas jo versijas - išsikraipo ne tik atsidarius su LibreOffice, bet dar ir tarp savų versijų nesusišneka. Kad su Libre išsikraipo dar galima suprasti ir atleisti - kodo uždarumas, programuotojams tenka "hakinti" kreivas offiso dokumentų specifikacijas, bet kai tarp savų Wordo, Power Pointo, Excel versijų nesusišneka tai mažų mažiausiai gėda.

"Konkurencinė licenzija" kaip tu ją vadini yra pilnai įgyvendinta OOXML (Office Open XML, kitaip žinomame kaip OpenXML nemaišyti su Libre Office naudojamais OpenOffice.Org XML ir ODF (Open Document format)). Šiuo formatu grįsti failai naudojami nuo Office 2007 ir turi gale x (.docx). Pats formatas nekoduotas (ne kaip senas .doc - binarinis) (paprastas XML), ir teoriškai atviras, bet MS pasistengė išmesti OLE objektus iš jo specifikacijos: gauname xml zipą su specifiniais objektais. Be to formatas turi pora trukumų. Tai lemia, kad LibreOffice pilnai to formato nepalaiko, jei yra krūva diagramų ir OLE objektų. Bet kaip minėjai atvaizdavimas problema. Realiai tai problema ir tarp skirtingų office versijų ir pačiam būde kaip dokumentas atvaizduojamas. Problema fudamentali ir susijusi kaip office atvaizduoja dokumentus: jis po kiekvieno redagavimo pertvarko dokumento struktūrą nepriklausomai to nori ar ne: What I See what I got redaktoriai taip dirba. Dėl tos priežasties rimtesnės mokslo įstaigos, žurnalai ir spaustuvės priima tik sudėtingą "LATEX" kodą, nes jis tėra tekstas su formulėmis ir taisyklėmis, kaip paryškinti tekstą, kur pradėti pastraipą, automatiškai konstruojamas turinys, rodyklė, taikomi stiliai. Pabaigus verčiama į PDF (kuris visados toks pats, nes PDF nurodo blokų poziciją) pagal stilius ir t.t. Šriftas parenkamas pavadinimui vienoks, paraštės taipogi pagal stilių kokio reikia. Sprendimų yra net geresnių nei "Word", bet ar verta prasidėti reikia pagalvoti. Jei tavo dokumentas viršija 10-20 puslapių ir forma svarbi, su daug nuorodų, tai net labai apsimoka, nes stumdyti nereikia po eilutę, bet dažnai "Word" paprasčiau ir greičiau.

Pritariu. Kadangi tiek su LaTeX, tiek su Office paketais teko susidurti tai Office paketai (MS, Open, Libre) puikiai tinka jei reikia nesudėtingo, 1, 2, 15 puslapių dokumento. Jei reikia automatinio, griežtai apibrėžto formatavimo, didelės apimties rašto su formulėmis, paveikslais, brėžiniais (knyga, disertacija, magistrinis, mokslinis straipsnis) LaTeX, nors iš pirmo žvilgsnio ir atrodo sudėtingesnis, tačiau įsisavinus yra puikus, lankstus įrankis su labai didelėmis galimybėmis. Tam tikra prasme LaTeX kodas kažkiek primena HTML kodą, todėl jei pvz. mokslo žurnalų spaustuvė duoda LaTeX šabloną - man tereikia užpildyti jį tekstu ir aš būsiu garantuotas, kad jiems tas dokumentas iš karto tiks be jokių papildomų taisymų.