Pavojingų atliekų perdirbimo kompanija „Eko osta“ bendradarbiaudama su įmone „Zala Latvija“ („SIA Zaļā Latvija“) ir fizinės energetikos institutu, pastatė saulės elektrinę, kurios pagrindinė užduotis – elektros gamyba.

Šiuo atžvilgiu Latvija aplenkė ir Lietuvą. Nors Lietuvoje jau yra veikianti viena „Argintos“ saulės jėgainė, prijungta prie skirstomųjų tinklų, jos eksperimentinė elektrinė skirta ne tam, kad būtų pagaminta ir parduota kuo daugiau saulės energijos, bet kad būtų pateiktos mokslinės išvados, kurie iš jėgainėje naudojamų 35 tipų fotovoltinių įrenginių ir kurie iš jų montavimo būdų tinkamiausi Lietuvai. Eksperimentinei 149 kilovatų (kW) galios jėgainei „Arginta“ gavo 1 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų ir investavo 0,7 mln. litų savo lėšų.

Tuo tarpu latviai iš karto susikoncentravo į pramoninę elektros gamybą. Latvių elektrinės projektas kainavo 235 298 latus, o elektrinės statybas iš dalies finansavo Europos Sąjungos fondai – „Eko osta“ kompanijai teko padengti 60 % projekto sumos.

„Eko osta“ valdybos pirmininkas Andrejus Laškovas pranešė, kad tai pirmoji saulės elektrinė Latvijoje, o turbūt ir visame Pabaltijyje, pastatyta gamybos reikmėms. Elektrinėje pastatytų saulės baterijų plotas – 700 kvadratinių metrų, galingumas – iki 120 kW. Per metus elektrinėje planuojama pagaminti apie 150 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos – tiek turėtų pakakti aprūpinti valymo įrenginius.

A. Laškovas pabrėžė: „Šiuo projektu norime sugriauti mitą, kad mūsų klimato sąlygomis neįmanoma rentabiliai panaudoti saulės energijos gamybos reikmėms. Paskaičiavome, kad projektas atsipirks per septynerius metus.“

Tuo pačiu latviai neketina atsiriboti ir nuo mokslinių tyrimų – tikimasi, jog realiai veikianti saulės jėgainė suteiks daugiau informacijos apie tokios energetikos perspektyvas ir paskatins inovacijas šioje srityje.

Komentarai (4)