Mirė 16-metė, kuri būdama devynerių metų tapo „Microsoft“ darbuotoja

Tai apsigimimai gali padaryt žmogų protingesniu? Būtų neblogai išsiaiškint, kas būtent įtakoja ir ar įmanoma tai dirbtinai sukelti, tik be neigiamų pasekmių, žinoma.

Epilepsija nėra apsigimimas.

Na epilepsija nėra užkrečiama, reiškia dažniausiai yra įgimta. Kas nesuprato tai čia Nukainotas ieško sąsajų tarp epilepsijos ir neeilinių protinių sugebėjimų. Visgi kaip taisyklė dauguma vunderkindų yra dažnai ligoti.

Kažin kas labiau buvo vertinama: jos žinios ir sugebėjimai ar jos amžius, bei liga? Po velnių! Jei norite turėtį vunderkingą, tai išsiauginkite jį patys! Bet ne, šios žinios lyg kažkoks tabu tvyro visuomenėje, per silpnoje suprasti ir pritaikyti jas...

Žurnalistams: Microsoft Certified Professional (MCP) - tai ne Microsoft darbuotojas, o Microsoft sertifikatą turintis specialistas.

Prašom pateik statistinius duomenis. Kitaip tavo teiginys nieko vertas.

Na nesinori menkinti mergaitės, matosi, kad ji buvo tikrai protinga, tačiau šiaip jau tuo MCP tapti nereikia labai daug proto... Ir visgi, panašu, kad ši žinia pasklido ne todėl, kad mirė protingas žmogus, o tik todėl, kad jis rūpėjo Bilui Gatesui.

Kaip sakoma "Half as long, twice as bright"

Greiciausiai vunderkindai kaip sakot yra is xarakterio labai darbstus zmones ir mazai laiko sau skiria,o labiau savo tobulejimui ,kad ir kaip tai jiem kainuotu. Galimas dalykas ,kad del per dideliu kruviu gali susidaryti kokie nors sutrikimai. Paziurekit i kita puse - tinginius. Retas kuris serga turbut, jie greiciausia stengias vaidinti ,kad yra tokie Krc viskas prieklauso nuo charakterio kuris kuresi jaunisteje. 5 metu vaikui nupirko kompa, tas isijaute, tapo nofileriu belekokiu, belekoks susidomejimas ir baiges to ,kad gavo mirtinai pavojinga lyga del persistengimo ir neapskaiciuotu jegu.

Nu pvz. nemažai genijų buvo autistai, ir jie, kaip yra žinoma, pasižymi neįprastais protiniais sugebėjimais tiksliuosiuose moksluose.

Man irgi nupirko kompiuterį jaunystėje, bet "noliferiu" netapau. Tas kompiuteris davė pradmenis anglų kalbos žinioms ir padėjo susipažinti su techniniais prietaisais kompiuterio viduje. Čia priklauso nuo žmogaus charakterio kas ką pasiims iš kompiuterio: pramogą ar atvers informacijos duris.

Gal galėtum pasakyti, ką tu, būdamas 9 metų nuveikei? Ji 9 metų gavo tą sertifikatą, o tu turbūt tokio amžiaus dar žaidei su mediniais žaislais prikaltais prie lubų?

Ji gal ir nebuvo protingiausias zmogus pasaulyje, bet budama 9 jau buvo protingesne uz tave.

Epilepsija tai ne liga kuria igyji, tai igimta, DNR. Autistai, lygiai tas pats. Aisku yra geniju, kurie per nesirupinima savimi anksti mire.

jau pažymėjo, kad autizmas ir epilepsija neįeina į "nesirūpinimo savimi" argumentą. O viena "bobutė pasakė", arba "aš mačiau, kad taip yra" irgi nesiskaito.

Epilepsija nėra net liga, o tiesiog simptomas, kuris dažniausiai byloja apie galvos smegenų žievės sutrikimus. Taip, ji gali būti įgimta. Ji gali būti įgyta (po smegenų traumos, infekcijos, kartais iš viso dėl neaiškių priežasčių etc). Ji netgi gali būti praeinanti - pvz.: jei mažo vaiko kūno temperatūra pasiekia apie 40 laipsnių pagal celcijų, jam gali prasidėti apilepsijos priepuolis (liaudyje vadinamas nuomariu), bet vėliau, vaikui pasveikus, jokių liekamųjų reiškinių nelieka (nebent liekamieji poinfekciniai CNS reiškiniai). Suaugusiems ji ištinka pvz.: po apsinuodyjimo alkoholiu, be 2-3 bemiegių parų ir panašiai, bet vėlgi - tai tik simptomas, lygiai kaip varvanti nosis gali būti ir peršalimo ir smegenų auglio simptomas. Ir deja, bet nėra jokių mokslinių tyrimų, kurie bylotų, jog pati epilepsija būtų susijusi su didesniais ar mažesniais protiniais gabulais. Viduramžiais vienus epileptikus sudegindavo ant laužo, o kitus paskelbdavo šventaisiais

Ech, kaip man reikia išsireikšti, kad prasidėtų diskusija? Buvo atliktas bandymas, labai jauną, nieko neišsiskiriančia, mergaitę buvo bandoma paversti vunderkinge. Jos specialybė, buvo šachmatai, nes tai mažiausiai subjektyvus dalykas, kurį autoriai galėjo surasti. Taigi, bėgant laikui, ši mergaitė iš tiesų tapo šachmatų didmeistre. Būdama vos vaikas, įveikdavo suaugusius, rimtus žaidėjus. Dauguma puolę sveikinti tėvus su juos aplankusia laime, tačiau tiek stebėjęs tyrėjas, tiek patys tėvai tai neigę, be to, vis pabrėždavo, kokias kančias jiems teko patirti kol ji pagaliau ,,įgavo genialumą ir talentą" tam. Žinoma, šis bandymas mažai žinomas ir netgi po to susilaukę daugybės skepticizmo. Verta paminėti, kad tais laikais ypač populiari buvo ,,įgimto intelekto ir talentų" teorija. Taip pat, Mocertas prieš savo šeštąjį gimtadienį turėjau maždaug 3000 mokymosi valandų. Taip pat ir kitiems: A.Einšteinui pasisekė, kad jis gavo darbą ten, kur turėjo laiko apmąstymas ir susipažinimui su įvairiausio rūšies mokslu, bei inovacijomis. Hawkingo liga tikriausiai ir padarę jam karjerą, na o Niutonas iš vis prisipažino, kad jis visiškai remiasi kitų žmonių darbais, dėl kurių sąskaitą jis pats galėjo užsitikrinti sau šlovę. (nesu visai tikras ar teisingai prisimenu jo citatą) Aš stipriai abejoju ar bent vienas žmogus būtų padaręs bent dalį to, jei jam būtų ,,pasisekę" atsidurti paprasto mokslininko kailyje, kuriam reikia atlikti ,,visą juodą darbą", kad surinktu medžiagą, kitų darbui. Na, o apie tą rusų matematiką, kuris visą dieną tūno savo bute ir sprendžia uždavinius kalbėti dar reikia? Patvirtinti visai tai, man būtų gana keblu, nes didžioji dalis informacijos ateina iš knygos ,,Bounce- myth of talent and power of practise". O vos nepamiršau Leonardo Da Vinčio. Esu girdėjęs (nors dėl pirmosios teksto dalies pats abejoju), kad jis taip ir nesugebėjo pasiekti aukštumų, nei vienoje srityje. Netgi tose, kur jis rodę išskirtinį talentą, buvo pralenkiamas kitų žmonių, vien dėl savo specifinio būdo. Na, o visos jo teorijos (garsieji brėžiniai) nebuvo tokios jau revoliucingos naujienos, net ir anais laikais. Tiesą sakant, nelabai nustebčiau, kad kitų darbai buvo pervirškinti ir perdirbti jo kūriniuose. Pavyzdžiui: apie ekspermentinio mokslo naudą, buvo kalbama net viduramžių pradžioje. Net tada galime rasti užuominų apie bandymus sukurti skraidymo aparatus ir kas be ko, bažnyčia rimtai svarstę apie tai.

Taip, bet angliškas terminas "disorder" lietuviškai nesiverčia kaip liga. O sutrikimas nėra lygus ligai. Pvz.: žagsėjimą galima pavadinti diafragmos darbo sutrikimu, bet tik išimtinais atvejais jis bus ligos simptomu, o dar rečiau liga pats savaime, ir net tada bus ieškoma jo priežasties. Tiesiog norėjau pasakyti, kad nors yra tikimybė, jog mergaitės protiniai gabumai ir buvo susiję su epilepsija, bet yra ir tokia pat tikimybė, jog tai buvo 2 skirtingų priežasčių nulemti dalykai. Ir tiek