Vėjo elektrinių asociacija piktinasi valdininkų mėginimu vilkinti Europos Sąjungos (ES) paramos išmokėjimą. Privalomos gauti ES paramos nesulaukė daugybė žaliosios energetikos vystytojų, o bendra neišmokama suma gali siekti 35 mln. litų, rašoma asociacijos išplatintame pranešime spaudai.

Šiuo metu ES paramos, susijusios su elektros energijos gamyba, jau skirta daugiau nei 200 mln. litų, tad, jei iš tokių įmonių būtų atimta galimybė naudotis nustatytais tarifais, ne tik žlugtų ne viena iš jų, - šalies bankai neatgautų savo lėšų, suteiktų šioms įmonėms kredituoti. Bendra nuostolių suma siektų maždaug pusę milijardo litų.

Tokią ES paramą jau gavusios bendrovės gali būti priverstos grąžinti tuo atveju, jei paramos neišmokėjimas naujiems pareiškėjams bus argumentuotas dvigubu rėmimu. Tarp šių bendrovių yra AB "Šiaulių energija", AB "Panevėžio energija", AB "Grigiškės", UAB "Utenos šilumos tinklai".

Pasak Vėjo elektrinių asociacijos vadovo Sauliaus Pikšrio, tokia situacija susiklostė dėl valdininkų bandymų vilkinti ES paramos išmokėjimą šių projektų vystytojams, išmokėjimo laukiantiems jau nuo 2011 metų rugsėjo. Paramos išmokėjimo delsimą bandoma traktuoti galimu dvigubu rėmimu.

"Svarstomos poįstatyminių aktų nuostatos gali turėti įtakos ne tik laukiantiems paramos, bet ir jau ją gavusiems. Tuo atveju, jei bus priimtas sprendimas neišmokėti paramos privalantiems ją gauti, argumentuojant dvigubu rėmimu, žalą gali patirti ne tik projektus sėkmingai įvykdę ir laukiantys paramos, gali būti priversti grąžinti ją gavę anksčiau ir jau vykdantys veiklą iš seniau", - sako S. Pikšrys.

Jo teigimu, žaliosios energetikos projektus vystę pareiškėjai ne pirmą kartą patiria šalies valdininkų mėginimus užkirsti kelią tokiems projektams Lietuvoje. Pernai, siekdami gauti paramą projektams, kurie buvo paskelbti kaip finansuojami ES lėšomis, jie buvo priversti kreiptis į teismus. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija buvo nusprendusi atimti jiems skiriamą paramą. Į teismą kreipėsi 70 vystytojų, kurie, laimėję visus teismus, pradėjo įgyvendinti šiuos projektus. Tačiau atėjus laikui gauti paramą už šiuos projektus, jie vėl susidūrė su dirbtinomis kliūtimis, kuriomis galimai siekiama žlugdyti šių projektų plėtrą Lietuvoje.

"Valdininkai ne tik žlugdo šiuos projektus, bet ir bando klaidinti visuomenę teigdami, kad paramos gavėjai gauna dvigubą finansavimą. Parama projektui skiriama skirtingiems tikslams: viena jų, ES struktūrinė parama, skiriama socialiniams-ekonominiams skirtumams tarp nevienodai išsivysčiusių regionų išlyginti, kad provincijos ūkininkas ar maža įmonė galėtų konkuruoti su didmiesčių įmonėmis. Tuo tarpu fiksuotas tarifas apskritai skatina žaliąją energetiką, padeda įmonėms toliau vystyti veiklą ir išsilaikyti energetikos rinkoje", - sako S. Pikšrys.

Pasak S. Pikšrio, šiuo metu valstybė ne tik nevykdo pagal sutartį numatytų įsipareigojimų išmokėti paramą, vėluodama beveik pusę metų, bet ir toliau komplikuoja situaciją ruošdama įvairius poįstatyminius projektus, numatančius atimti galimybę naudotis jau seniai nusistovėjusiais elektros energijos supirkimo tarifais tiems verslo subjektams, kurie jau pasinaudojo kokios nors formos parama, ar ateityje planuojantiems ja pasinaudoti.

"ŽŪM savo abejotino teisėtumo veiksmais ir sprendimais kuria pavojingą precedentą - dėl to kentės ir kiti paramos gavėjai, gavę paramą net ir per Ūkio ministerijos ar Aplinkos ministerijos kuruojamas paramos programas. Pagal Vyriausybei ruošiamą teikti Aprašo dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos projektą, numatoma atimti galimybę naudotis jau seniai nusistovėjusiais elektros energijos supirkimo tarifais tiems verslo subjektams, kurie jau pasinaudojo kokios nors formos parama, ar ateityje planuojantiems pasinaudoti", - sako advokatas Mindaugas Vaičiūnas.

2009-ųjų rugpjūtį Žemės ūkio ministerija saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybą ir renovaciją priskyrė prie remtinos veiklos pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones. Praėjusių metų spalio pradžioje ŽŪM ir jai pavaldi Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) atmetė beveik 200 projektų, pagal kuriuos buvo planuojama statyti arba renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines Lietuvos kaimo vietovėse. Jų atmetimą buvo bandoma motyvuoti tuo, jog neva negalima prognozuoti elektros energijos supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti projektų ekonominio gyvybingumo.

Su tuo nesutikę pareiškėjai laimėjo visas bylas teismuose prieš Žemės ūkio ministeriją, ir jų projektai buvo grąžinti persvarstymui NMA, po kurio projektų rengėjai sulaukė palankaus ŽŪM sprendimo.

Komentarai (12)