Kaip Lietuvos energetikos planus paveiks Lenkijos pasitraukimas iš atominės elektrinės projekto?

Ne visai i tema, bet prie energetikos bedirbant radau idomia apklausa su stratifikacija: http://www.abb-betterworld.com/en/surve ... ign=Survey

Panašu kad visų klausimų atsakymuose akivaizdžiai matosi daugumas pritarimas atsinaujinantiems energijos šaltiniams, bet kur veiksmai?

Kazkur siandien maciau ir report'a, kiek kokiu elektriniu daugiausia vystoma pagal rusi. Tai atsinaujinanti energetika (biokuras, vejas, saule ir hidroenergijos) pastatoma daugiau nei atomines + iskastinis kuras.

hm na tada gali visai taip būti kad mes po 10 metų (turbūt tai optimistiniai spėjimai) pasistatysim AE kuri gamins brangesnę elektrą nei tuo metu pakankamai pažangios vėjo jėgainės ar tie patys saulės elementai, aš nekalbu apie biokurą kurį Lietuvoj turbūt pigiausia būtų vystyti..

Su biokuru taip pat yra problemų. Skystojo biokuro gamyba nėra tokia jau pelninga - jei jai būtų taikomi tokie pat akcizai, į benzą nepiltų. Dėl medienos auginimo specialiai kūrenimui elektrinėse, tai neturiu tikslių skaičių, tad susilaikysiu nuo atsipirkimo ar įmanomumo paskaičiavimų. Bet deginant biokurą bus papildoma tarša. Nežinau kaip kam, bet man prasivaikščiojus per Kauno senus nuosavų namų kvartalus (Šančiai, Vilijampolė), kurie šildomi daugiausia malkomis ir anglimis tai tikrai jaučiasi. Antras trūkumas jau grynai piniginis - šiemet Lietuva turėjo nepanaudotų taršos leidimų, t.y. priteršėm oro kur kas mažiau nei galėtume pagal kitas šalis. Už parduotus leidimus gavom 476 mln Lt. Jei pradėsim kūrenti viską iš eilės (dar daugiau medienos, drožlių, briketų), šių pinigų nebegausim. O tai labai nemaža suma...

Rusams už dujas ir elektra sumokėjom 8,000 mln Lt.

1) biokuras nera iskastinis kuras, o greitos rotacijos augalu KIETASIS kuras, todel tarsos leidimai NENAUDOJAMI. Tai yra daugiau liktu kvotu ir dar daugiau pardavus butu gauta. Zinoma, siek tiek CO2 atmosferoje kaupiasi, nes naudojama technika + logistika, kuri kol kas varoma iskastiniu kuru, bet galbut ateityje viskas bus varoma elektra, tad bus paruosta ekonomika pereiti prie free CO2 footrpint energy. 2) katilinems niekas neperdirbineja biokuro. 3) Lietuvoje potencialo yra ~500.000ha (bahuriux duomenimis 600.000 ha)* 40MWh (pjaunama kas 3 metus, prieaugio vidurkis 120MWh)=20.000.000MWh per metus energijos, kurios ~6-7TWh sudarys elektra, like siluma ir maza dalis nuostoliai (mediena buna bent kazkiek dregna ir atitinkamai nuo peciaus priklauso NK). Cia yra kiekis tik is auginimo. Misko kirtimo atliekos - sunku pasakyti. Siuksliu kiekis - visiskai nezinoma (kalbejau su zmogumi, kuris siuo klausimu Lietuvoje zino garantuotai daugiausia). Dar yra sienas - potencialas irgi nera aiskus, bet zinoma tikrai nesieks panasiu skaiciu. Vandens valymo irenginiu dumblas irgi sudarys siokia tokia dali. 4) Problema su biokuru - brangios katilines, kurios ~2x brangesnes, o jei skirtos deginti siuksles, tai gali buti ir 3 kartus brangesnes nei dujiniai katilai. Be to prie ju reikia poros darbuotoju, kai dujinis buna pilnai automatizuotas. 5) Ketvirtas punktas negerai, jeigu nori greito atsipirkimo, bet gerai salies ekonomikai, nes sukuriama daugiau darbo vietu, decentralizuojamas silumos ir elektros energijos tiekimas, sukuriama DAUG BVP, kuris tikrai prilygtu tiems 8mlrd. kurie issiunciami i Rusija., tai yra BVP butu pakeltas vien biokuru iskart ~8% nuo ekonomikos, o kur dar "money velocity effect", kai del pinigu judejimo rinkoje, (padideja gyventoju/imoniu pajamos), todel jie daugiau vartoja ir tie pinigai vis keicia rankas, taip sukuriant dar daugiau BVP, darbo vietu ir surenkant daugiau mokesciu i biudzeta. 6) Termofikacines elektrines, kurios varomos biokuru, teikia sildymo paslaugas pigiau nei dujomis kurenamos. Taip pat elektra superkama uz 30ct/kwh, kas yra pigiau uz dauguma dujomis varomu katiliniu, net kai katilines irengimas kainuoja brangiau 7) Taip sita energetika remiama ES, bet tai ir taip atsipirktu, tik atsiperkamumo laikotarpis ilgesnis. Bankai tokiai veiklai neskolina, o privatus asmenys skolina BRANGIAI bei TRUMPAM, todel sudetinga rasti finansavima. ES parama pagreitina atsipirkima ir palengvina investuotojo paieskas. Jei yra dar klausimu susijusiu su biokuru - parasykit PM, galiu atsakyt i didziaja ju dali. (ne is kojines atsakymus traukiu, o daug domiuosi ir bendrauju su ivairiais zmonemis sia tema).

Dėl AŽ(PM), tai immortal turiu geresnį pasiūlymą - parašyk straipsnį. Jei vienas ar kitas leidinys atsisakytų, vis tiek atsiras kas priims. Dėl kitų - jei kaip pats rašai atsiperka, ir netgi įmanoma ES paramą gauti, tai kodėl nelabai kas imasi? Nesename straipsnyje su ūkininko vėjo elektrine, kaip supratau, didžiosios viltys taip pat į ES paramą, nes be jos žmogui atsipirkimas stipriai nusitęs. Taip pat kodėl bankai neskolina, jei jiems gali pateikti skaičius, jog atsipirks? Draugas dirba firmoje, konsultuojančioje bankrutuojančius ir bankrutavusius - netgi tokiems bankai kartais paskolina.

Bankas nenori kalbetis, nes nera JOKIO turto, kuriuo galetum laiduoti. Viska sukisi i trumpalaiki turta, o sukisti reikia gan daug. Be to skaiciai labai daug priklauso nuo kainos po 4 metu, o 4 metai ilgas laiko tarpas, daug kas gali nutikti ir tiesiog nenori 4 metam rizikuot. Po truputi vystoma, bet sudetinga Lietuvoje rasti zemes, nes deja geriau laikys apleista sklypa, kol jis uzzels, negu parduos/isnuomos uz normalia kaina (8000LT/ha zemes ukios paskirties zeme kaina jau yra nereali). ES parama niekada nera garantuota, bet tiesiogine ismoka uz paselius yra 100%. Sita suma sudaro gan didele dali.

Tai koks plotas yra 600 000Ha?

Elektrinese taip pat eina filtrai, kad nebutu kvapu, dumas iseitu svaresnis ir i aplinka patektu kuo maziau potencialiai kenksmingu medziagu (kokios medziagos, kurios yra medienoje ar susidaro degimo proceso metu, nors biokuro atveju nelabai kas yra). Pardavus tarsos leidimus pinigai nuejo i biudzeta. O turetu but skirta alternatyviajai energetikai pletot.

Blizzard 1 km2 yra 100Ha, tai gaunasi kad 600000Ha yra 6000Km2

75% Kauno apskrities ploto arba 6000/65300 (Lietuvos plotas), tai yra siek tiek maziau nei 10% Lietuvos teritorijos.

Šiaip čia buvo retorinis klausimas, bet tiks 10proc. papildomo miško yra tikrai da*uja.. dabar pas mus yra 30proc. viso ploto miškai ir niekas net nebando kalbėt kad mum jų yra trūkumas, taigi su 40proc. galėtume tikrai didint biokuro elektrinių skaičių be didesnio vargo.. o jeigu būtų sodinami būtent biokurui skirti medžiai/krūmai kurie per kelis metus užauga, va tada manau neblogai būtų.. ir tai dar čia niekas neskaito tų šakų kur miškuose kirtavietėse lieka, kai pagalvoji kiekviena seniūnija ar rajono centrai, galėtų turėti mažo pajėgumo biokuru varomą elektrinę būtent tokiam reikalui. Kad ir kaip brangiai tai kainuotų, nemokamas kuras manau pakankamas argumentas dėl kurio galėtume pasistengt ir kažkiek judėt ta linkme.. p.s. tebūnie jis superkamas iš privatininkų (kalbu apie kurą) kad ir už mažą kainą, bet vis vien tai bus kažkam pelnas tuo pačiu ir valstybei pelnas, kažkam tai bus sukurta darbo vieta kad ir pigi ar vidutinė, bet darbo vieta kurios reikia šiuo metu.. be to, ten tie gluosniai realios priežiūros nereikalauja, juos tik sodint ir pjaut Vienu žodžiu manau reikia orientuotis į tai ką galime sukurti o ne tai ką daro visi. Lietuva nuo seno buvo ūkininkų ir miškininkų šalis, nematau kažkokių kliūčių atgaivinti būtent tokį verslą, medienos reikia visiems, žemės ūkio produktų taip pat reikia visiems, vienu žodžiu vienintelė bėda pigus įvežamas Š kurio mes nukonkuruot kažkodėl negalim, ar bent jau mum taip bandoma įrodyt..

Tik nedaug kas supranta kad tai būtu gera, pečiuka kūrenu nuo rudens pradžios, malku gal 4 m3 jau sudegė bet dėl to nesuku galvos o štai vilniečiai gavo saskaitas tai kai pasiskaitai komentarus su 500LT ar 600Lt sumomis už lapkriti, visai įdomu pasidaro kokios gi lauks sausi ar vasarį. Bet juk mums ne lygis malkas kūrenti, mes juk ne kaimas.

60kv.m. uz lapkriti 50LT Vilniuje. Kambaryje 20-23 laipsniai. Uzsodinti reikia tik tam skirtais energetiniais augalais. Ju energetine verte ~2.8-3MWh/t arba atitinkamai KWh/t, tai lygiuojas i azuolines malkas, o medziu sakos nera tiek kokybiskas kuras. Dar technologijos.lt rase apie Drambliazoles, kuriu rotacija 1 metai, bet jos neisbandytas reikalas Lietuvoje.

Tikrai taip, jeigu darbo nebijai, tai už tuos 700lt gali visai žiemai malkų prisirinkt, kūrent ne tik pečių bet ir židinį ar net pirtį ir dar vasarai vandeniui pašildyt lieka.. kalbu apie 250kv+ namą su tikrai paprasta sistema ir prastu apšildimu.

Tai tau nėra problemos, na bet nevisiems taip sekasi http://ikrauk.15min.lt/archives/53619/c ... 2#comments

Ten buvo komentaras apie renovacija nežinau bet man rodos čia irgi apgaudinėjimai su ta renovacija nusimato ateityje. Gerai tarkime visi gyvena renovuotose butuose šildymo kainos sumažėja n kartų ir t.t. bet kartu su šildymo kainom sumažėja ir šildymo bendrovių pelnai, taigi manau arba šildymas turės kažkiek brangti arba keisis oras, nes kad bendrovės leis savo pelnam mažėti, nenoriu tikėt Kitas dalykas, jeigu gyveni nuosavam name bet toli nuo miesto, tai gali drąsiai prie šildymo kainų priskaičiuot kuro išlaidas. Miestiečiui tuo rūpintis nereikia, kai tuo tarpu "kaimiečiui" tenka važinėt į darbą..

Visur ir visada yra lazda su dviem galais ir tai labai užknisa.