Vairuotojų agresyvumas Lietuvoje nemažėja (4)
Nors apie eismo kultūrą Lietuvoje sklando legendos ir gajūs įvairūs stereotipai, situacija pamažu keičiasi į gera. Vairuotojai dažniau kelyje laikosi nerašytų mandagumo taisyklių, vieni kitiems leidžia persirikiuoti, baigę manevrą dažnas padėkoja įjungdamas avarinį signalą. Tačiau keliuose ir gatvėse vis dar nemažai ir „agresorių“ - vairuotojų, kurie prie vairo elgiasi ne tik agresyviai, bet ir iššaukiamai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pykčio protrūkių nemažėja
Kelyje agresyvumas dažniausiai pasireiškia piktybiniu kitiems eismo dalyviams kliudančiu ar pavojų sukeliančiu elgesiu. Nors tikslių duomenų nėra, bet manoma, kad iš prigimties agresyvių vairuotojų nėra daug – specialistai Vakarų Europoje tokių priskaičiuoja apie 6 procentus. Kitaip sakant, tik kas 15 ar 16 vairuotojas kelyje elgiasi agresyviai. Kiek piktų eismo dalyvių važinėja Lietuvoje nėra žinoma, bet egzistuoja tikimybė, kad vienas iš penkių vairuotojų linkęs į agresiją.
Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios psichologijos katedros vedėjos prof. Auksės Endriulaitienės teigimu, Lietuvoje vairuotojų agresyvumas plinta it virusas. Ji tvirtina, jog vairuotojų agresija yra dažnai pasitaikantis reiškinys, o atlikti tyrimai rodo, kad ši tendencija nesikeičia jau keletą metų.
„Atlikome tyrimus ir įsitikinome, kad lietuviai keliuose elgiasi agresyviai. Tačiau labiausiai stebina tai, kad šis agresyvumas nė kiek nemažėja – koks buvo prieš 5 metus, toks yra ir dabar. Sunku pasakyti, ar agresija skatina nelaimes keliuose, bet tam tikrų sąsajų įžvelgti galima“, – LŽ akcentavo prof. A. Endriulaitienė.
Chuliganai ir „teisuoliai“
„Agresorius“ galima skirstyti mažiausiai į dvi grupes. Vieni jų, nepaisydami net elementaraus saugumo principų, viršija greitį, pavojingai manevruoja, keršija tiems, kurie neduoda kelio, lenkia iš dešinės net kelkraščiu. Tokie vairuotojai išsiskiria iš minios ir yra lengvai pastebimi. Jei sugauna, policija juos baudžia už chuliganišką vairavimą.
Kita „agresorių“ grupė paprastai mažiau pastebima, be to, ir aplinkinių vertinama ne taip griežtai. Tokius vairuotojus dar būtų galima vadinti užsispyrėliais arba „savo teisių“ žinovais. Tai vairuotojai, kurie kilometrų kilometrus atkakliai važiuoja kaire juosta nedideliu greičiu, nepasitraukia nei per centimetrą dešiniau, kad priešpriešiais važiuojančiam būtų lengviau atlikti lenkimo manevrą. Šie „agresoriai“ stovėjimo aikštelėse savo automobilius mėgsta statyti užimdami porą vietų ir panašiai.
Priežasčių – ne viena
Agresijos, pasireiškiančios kelyje, priežasčių gali būti įvairių. Tai ir nuolat didėjantys transporto srautai bei su tuo susiję kamščiai gatvėse, nuovargis grįžtant namo po darbo, provokuojantys kitų eismo dalyvių veiksmai. Ne paslaptis, kad dažną vairuotoją erzina, kai sustojus prie pėsčiųjų perėjos ja einantis sveikas ir tvirtas jaunuolis tyčia žingsniuoja lėtai, mat yra įsitikinęs, kad jis – padėties šeimininkas. Nors formaliai jis teisus, tačiau sutikus ir praleidus iš eilės du tokius pėsčiuosius, trečią sykį noras sustoti prieš perėją pranyksta.
Eismo specialistai pabrėžia, kad agresyvumą gali išprovokuoti paprasčiausias lenkimas, ypač jei mažas automobilis lenkia galingesnį ir brangesnį. Tada situacija pradeda „kaisti“ – greitį didina abu vairuotojai, abu pradeda elgtis neapgalvotai, tarp jų užverda tikra kova.
Tai tik keletas agresijos kelyje pavyzdžių. Gyvenime jų pasitaiko gerokai daugiau. Tačiau kaip elgtis tiems eismo dalyviams, kurie akis į akį susiduria su „agresoriais“
Atsakymas paprastas – svarbiausia išlaikyti šaltą protą ir nesivadovauti emocijomis. Tegu lakstūnai lekia sau, o „teisuoliai“ važiuoja taip, kaip nori. Svarbiausia, nesivelti su „agresoriais“ į konfliktus, nes tai gali prišaukti nelaimę. Lietuvoje yra buvęs ne vienas atvejis, kai vairuotojų ginčas peraugo į apsižodžiavimą ar net muštynes.