Energetikai: Lietuvoje slypi didžiulis neišnaudotas biokuro potencialas

Taip, katilai biokuro brangesni, bet kuras pigesnis ~60% cia jau pristacius i katiline ir iskaiciuojant vidutini katilo efektyvuma. Kaina siek tiek dides turbut, bet jinai ilgainiui stabilizuosis, priesingai negu dujos. Kitas dalykas, kaip mineta, biokuras sukurs daug darbo vietu, sumazins CO2 emisijas, tad pardavus kvotas kasmet dar daugiau pinigu bus galima gauti. Tas kvotas reiktu isdalinti prie biokuro katiliniu pajamu, kad tiksliai zinot, kokia gaunas biokuro kaina. Fortum heat planuose yra ~40-45% miesto silumos poreikiu.

Lygiai tą patį efektą duotų ir daugiabučių renovacija, bet kol valstybė pensininkam ir lodariam kompensuos šildymo kainas, tol nebus poreikio nei pereiti prie biokuro, nei renovuoti daugiabučius.

Va čia gera idėja vietoj lodorių kompensuojamų pinigų, perskirti biokurui. Pasirašau po tokia idėja.

Pumper, as 101% uz busto renovacija (tai nesukurs ilgalaikio BVP augimo, tik laikina). Bet renovacija su toliau priklausymu nuo duju - nieko gero.

Faktas tas, kad net ir dujom šindant, renovuoto buto šildymo kaina 3-4x mažesnė nei įprasta (čia aišku lyginant namus, priklausančius bendrijom, o ne šiaip kokių UAB'ų tvarkomiem, kur visas kainas iš subinės traukia). Tai jau vien iš to valstybė šimtus milijonų kiekvienais metais sutaupytų.

Reikia kompleksinių sprendimų. Reikalinga tiek ir daugiabučių renovacija, tiek ir biokuro katilinės. Renovavus žymią dalį namų ženkliai sumažėtų šilumos suvartojimas. Vadinasi pakaktų šildymui mažesnių biokuro katilinių. Ir dėl to reikėtų mažesnių investicijų į biokuro sektorių. Taip pat esant mažesniam biokuro vartojimui, biokuro kaina irgi liktų mažesnė.

Man tai labai keista, kai energetikai kalba apie didelį potencialą, bet reikalauja valstybės daryti. Tai jei tas potencialas iš tiesų yra, tegul suranda investuotojus ir patys daro - nebūtina iškart visam miestui statyti šiluminę, tegul padaro kokiam rajonui atskirą katilinę ar kažkaip nuo mažesnių projektų pradeda. Aišku yra kas daro, bet tie, kas čia rėkia, tai man rodos yra daugiausia ne energetikai, o ūkininkai labai norintys sau pasilengvinti gyvenimą ir augindami ir parduodami tą biomasę - juk karklai visokie mažiau lepūs nei grūdinės kultūros ar runkeliai. Paprasčiausiai užsiima lobizmu. O iš lobizmo teisybės tikėtis neverta. P.S. Tikrai nenoriu pasakyti, kad šildymas biomase yra neekonomiškas, priešingai, manau, kad yra (iki tam tikro paplitimo, kai pradės kilti žemės ūkio produkcijos kainos ir mokėsim per kitą galą). Tiesiog šitas straipsnis greičiausiai yra neobjektyvus.

Su kokiom problemom susiduria biokuro augintojai - ta pati korupcija, nes vis dar pardavimas vyksta per nesvarius konkursus. Kur kai kurie asmenys parduoda po 150LT/MWh, o like, jei pasiseka, gauna kokius 60LT/MWh. Kitas dalykas, biokuro katilines finansuoja verslininkai ir atitinkamai reikia grazos, tuo tarpu, dujomis kurenamas stato Lietuvos energija is surinktu pinigu uz paslaugas ar pan. ir jiems pelno nelabai ir tereikia. Dar toliau, pvz. Grigiskes Vilniuje nori parduoti siluma Vilniaus energijai, bet Vilniaus energija atsisako pirkti ir dangstos viskuo, kuo tik gali. Dar toliau, tu bent isivaizduoji, kokios investicijos yra paruosti lauka auginti biokura ? Galiu pasakyti grubiai. 100ha per 4 metus paruosti pirmajam derliui kainuoja ~800,000 litu! Bankas tokiai veiklai pinigu neskolina, cia net neieina zemes kaina. Dar kas blogiau, kruvos uzleistu zemiu, kuriu savininkai svajoja apie kosmine kaina vidury lauku su neva graziu vaizdeliu ir kalba apie kaimo turizmo sodybas bei 12,000Lt/ha. Tad kaina su tokiais sauna iki 2 milijonu. Palukanos 15% jei pasiseks. Nores gauti po pirmu metu. Yra ES parama, bet jinai nera garantuota. Tiesa, didziaaja dali ismoku sudaro paskui tiesiogines ismokos uz paselius, kas yra garantuota visiem ukininkam. Dar truksta problemu ? Galiu dar vardint, bet nemanau, kad kas net iki cia skaite.

Matai, kad biokurą pavyktų vystyti reikia biržos: biokuro pardavėjai siūlys kainą ir patį biokurą, kad pavyktų efektyviai aprūpinti elektrinę. Tarkime dumblas biokurui labai numuštų ūkininkų biokuro poreikį, tačiau sukurtų lanksčią rinką. Taipogi tarpininkai biokurą kauptų, o ne perperdavinėtų: įmonė supirkinėtų sezoninį biokurą ir vėliau pasandeliavusi galėtų perparduoti rinkai, kai biokuro sezonas baigėsi ir net pasiūlyti patogesnę logistiką (tarkime didelis kiekis, kuro iš vienos vietos). Žinoma atsirastų nemažai įmonių konkurenčių. Valstybė turi parengti atitinkamus aktus ir steigti biržą. O kas jei biržos nėra? Tokiu atveju truputi laimi ūkininkai nesandeliuojantys biokuro: jie gali tiesiog drąsiai supirkėjui perduoti už fiksuotą kainą. Na ir pats supirkėjas: jis užtikrina logistiką ir gali būti garantuotas, kad nesant biržai ūkininkai patys besirūpinantys tiekimu susidurs su problemomis, bei nebus pasiūlyta alternatyvaus biokuro, nes jo tiekėjai bus mažesni ir nežais pagal vienodas biržos sąlygas. Tą ir matome. Didžąją dalį biokuro perdavimo ir kaupimo šiu metu valdo "Dalkia". Praktiškai biokuras ateina iš vieno šaltinio, nes tiesiogiai perdavimus rengti kaip biržos atveju sunku.

Nesant birzos, valstybines biokuro katilines perka tik is tarpininku. Kokios to pasekmes ? Supirkejai moka grasius, o gauna vos ne 2x daugiau. Is to geriau tik tarpininkam. Jei butu regionines mini birzos vystomos, butu kitas reikalas. Tada tarpininkai pralostu, o laimetu galutinis vartotojas ir biokuro augintojai

Neskleiskit erezijų.Jūs ką,žinių nesiklausot.Pigios energijos iš biokuro nebus.Aš tai matau iš labai arti.Pas kaimynus.Ankščiau,kai kureno dujomis,kaina buvo didelė ale šilta.Dabar,kai kurena biokuru,moka beveik dviem šimtais daugiau už galimybę vaikščioti su stora kailine liemenę ir vilnonėm kojinėm.Ironija?Ne.Tai įmanoma tik Lietuvoj.

Jei projektas sudinai igyvendinamas, tai taip ir buna. Kitas dalykas, finansuoja projekta blogai. Biokuro katilas yra brangesnis nei dujinis, bet ir tarnauja palyginus ilgai. Taciau finansuot nori per 5 metus. Tuo tarpu dujos gerokai brangesnes, bet katilo irengimas iki 3 kartu pigesnis.

Na aš sutinku, kad yra labai dideli ištekliai. Na pateiksiu pavyzdį iš savo gyvenimo. Gyvenu kaime, todėl kurenu malkomis, kurias patys gaminame. Suskaldant, suvežant į malkinę visada lieka daug atliekų. Tas pats būna kai iškūrenam. Mes tu atliekų neišmetam, o pavasarį kurenam. Tai nuo 3-5 priekabų lieka atliekų visam mėnesiui. Jeigu tik įgyvendinus biomasės panaudojimą šilumai, laisvai galėtume atsisakyt dujų šildymui.