Internetas nėra vien tai, ką mes kasdien matome vien tik savo pačių akimis. Šis globalusis tinklas – kaip ir daugelis dalykų pasaulyje, turi ir šviesiąją, ir tamsiąją pusę. Leiskimės į kelionę po nematomą internetą, kur prekiaujama ginklais, narkotikais, kur ieškoma samdomų žudikų, vyksta nelegalios lažybos.

Internetas lyg ledkalnis – matome tik jo viršūnėlę, o po vandeniu slypi keletą kartą didesnis ledo, šiuo atveju informacijos, luitas. Nematomas internetas (angl. Invisible Net) – tai interneto dalis, kurios neranda paieškos sistemos. Kalifornijos universiteto mokslininkai 2001 metais skaičiavo, kad nematomame internete gali slypėti 91 tūkst. terabaitų, arba tūkstančius kartų daugiau informacijos, kurios per paieškos sistemas, kaip „Google“, nepasieksime.

Dalis nematomo interneto slepiasi šifruotuose tinkluose, kaip „Freenet“ ar „Tor“. Pastarasis neleidžia nustatyti naudotojo buvimo vietos, keletą kartų užkoduoja informaciją ir suteikia prieigą ne tik prie tradicinių portalų, bet ir prie vadinamųjų paslėptų paslaugų (angl. hidden services), kurios pasiekiamos per. onion lygio domenus. Todėl ten besislepiančio portalo adresas iš šono pažiūrėjus tėra raidžių ir skaičių kratinys, pavyzdžiui, 14qsd29adu3qr.onion (adresas netikras – red. past.). Tokį adresą galima pasiekti tik įsidiegus specialią „Tor“ programinę įrangą.

Gražūs tikslai

Šie šifruoti tinklai buvo sukurti siekiant gerų tikslų: padėti interneto cenzūrą taikančių šalių, kaip Kinija, gyventojams pasiekti išorinį pasaulį be apribojimų. „Tor“ kūrėjai teigia, kad jų tinklu naudojasi kariškiai bendraudami tarpusavyje ar su savo šaltiniais. Be to, jis patogus saugiai nutekinti „WikiLeaks“ pobūdžio informaciją ar tiesiog diskutuoti su kitais interneto vartotojais ir nesibaiminti, kad juos kas nors stebi.

Tyrinėdami „Tor“ tinkle esančią informaciją jautėmės lyg internetu naudotumėmės 1995-aisiais, mat paprasti ir neišvaizdūs portalai kraunasi itin lėtai, o jiems įsikrovus, dažniausiai randame tik tekstą ir nuorodas ar nesudėtingas diskusijų lentas. Pastarosiose dažnai diskutuojama apie anarchiją, politinę santvarką, žmonių sekimą, privatumo politiką. Radome tinklaraščių, kur nagrinėjami nežemiškų būtybių ar okultizmo klausimai.

Tamsioji pusė

Galimybė išlikti anonimiškiems sudomino ir tamsiąją interneto pusę – programišius, pedofilus, narkotikų pardavėjus, ginklų prekeivius ar net samdomus žudikus.

Štai portale „Greitas nužudymas“ (angl. „Quick Kill“) siūloma už 20 tūkst. JAV dolerių (52,2 tūkst. litų) pasinaudoti samdomo žudiko paslaugomis. Jo autoriai teigia, kad pusę sumos reikia sumokėti iškart, o kitą – atlikus darbą. Jie tikina, kad žudo tik įprastus piliečius, todėl nepilnamečių ar politinių figūrų užsakymų nepriims. Be to, žada pateikti darbo įrodymus, tačiau kokia forma – nepatikslina. Pabaigoje pateiktas elektroninio pašto adresas susisiekti.

Kitame portale radome ginklų turgų, kur už 500 JAV dolerių (1,3 tūkst. litų) galėjome įsigyti „AK-47“ automatinį ginklą. Už atsiuntimą prekeiviai prašo papildomų 150 JAV dolerių (391,5 lito) ir žada, kad ginklas atkeliaus maždaug per mėnesį – priklausomai nuo šalies, kurioje gyvenate. „Vienur ginklų kontrabanda verstis lengviau, kitur – sunkiau“, – pasiaiškina prekeiviai.

Domitės lažybomis? Portalo „Match Fixing“ savininkai siūlo garantuotą 50 % grąžą. Jūs sumokate mažiausiai 20 tūkst. JAV dolerių (52,2 tūkst. litų), kurie bus pastatyti už iš anksto surežisuotą lažybų objektą, kurio koeficientas sieks 2. Pusę laimėtos sumos pasiims organizatoriai, likusi atiteks jums. „Mes statome iš anksto surežisuotose lažybose keletą kartų per metus. Neatskleisime, kurių sporto renginių metu tai darysime“, – rašoma portale.

Programišių diskusijų lentose prekiaujama pavogtų kreditinių kortelių duomenimis, dalijamasi naujausiomis programinės įrangos saugumo spragomis ar vykdomi užsakymai įsilaužti ir pagrobti reikalingą informaciją. Prekyba tokiuose portaluose vyksta virtualia valiuta „Bitcoin“, kurios sąskaitų savininkus galima susekti tik pasinaudojus sudėtingais algoritmais.

Jei anksčiau išvardytos paslaugos nepasirodė per „tamsios“, štai dar vienas pavyzdys. Aptikome portalą, kurio savininkai skelbiasi vykdantys eksperimentus su žmonėmis: „Esame medikų grupė. Komandą sudaro trys seselės, šeši medicinos studentai, du praktikantai ir trys rezidentai.“ Portale teigiama, kad eksperimentai vykdomi su benamiais, kurie, kaip teigiama, laikomi keturiuose sandėliuose ir bandymų dažniausiai neišgyvena, o jų susmulkinti kūnai išmetami į skerdyklų atliekų konteinerius.

Narkotikų „eBay“

Patikrinti, ar tokie portalai iš tikrųjų daro tai, ką skelbia, negalėjome. Tačiau panašu, kad bent dalis jų nemeluoja.

„Tor“ tinkle veikia žinomas prekybos narkotikais tinklas „Silk Road“. Mūsų vizito metu portale buvo per 1,8 tūkst. pasiūlymų įsigyti narkotikų: kanapių, kokaino ar LSD. „Silk Road“ veikia tokiu pat principu kaip ir „eBay“: klientai rašo atsiliepimus apie pardavėjus – kuo didesnis jo reitingas, tuo didesnė tikimybė, kad prekė atkeliaus. Prekyvietė turi ir taisykles: joje negalima prekiauti produktais, kurių tikslas yra žala ar apgaulė, pavyzdžiui, vogtos kreditinės kortelės, užsakomos žmogžudystės ar masinio naikinimo ginklai.

„Mūsų bendruomenė nuostabi. Lankytojai yra šviesūs, dori ir sąžiningi žmonės“, – portalui „Gawker“ teigė neprisistatantis „Silk Road“ administratorius.

Tvarkosi patys

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos atsakymų, kaip jie stebi ir veikia tokiuose tinkluose, nesulaukėme. Tačiau ko nepadaro teisėsaugos pareigūnai, imasi programišiai.

„Tor“ tinklas greitai išpopuliarėjo tarp pedofilų, kurie diskusijų lentose ar portaluose dėjo, aptarinėjo ir keitėsi nepilnamečių pornografija. Nyderlandų pareigūnams praėjusią vasarą pavyko uždaryti keturias pedofilų diskusijų lentas, tuomet rudenį operaciją „OpDarkNet“ pradėjo su „Anonymous“ siejama programišių grupuotė. „Nepilnamečių pornografija juodina „Tor“ tinklą, kuris buvo sukurtas, kad apsaugotų Kinijos ir Irano gyventojus nuo savo šalių vyriausybių“, – teigė vienas programišius.

Operacijos metu programišiai nusitaikė į portalą „Lolita City“, kuriame, jų duomenimis, buvo per 100 GB nepilnamečių pornografijos, o pats portalas sulaukdavo šimtų tūkstančių lankytojų kasdien. Jie paviešino daugiau nei 1,5 tūkst. portalo lankytojų prisijungimo duomenis, o vėliau sutrikdė puslapių dėjimo paslaugas teikusios bendrovės „Freedom Hosting“ tarnybines stotis, kuriose buvo apie 40 su nepilnamečių pornografija siejamų portalų.

Įspėjimai

Nerekomenduojame leistis tyrinėti nematomo interneto, jei neturite pakankamo kompiuterinio išprusimo.

Jo naudotojai dažniausiai daug geriau išmano, kaip veikia kompiuteriai ir jų programinė įranga, nei įprastas vartotojas, todėl nesunkiai gali jūsų kompiuterį apkrėsti kenksminga programine įranga, išvilioti mokėjimo kortelių duomenis.

Atsargiai rinkitės nuorodas – nespauskite ant visų iš eilės. Venkite tų, kurių pavadinime figūruoja trumpinys CP (angl. Child Porn) – šiuose portaluose yra nepilnamečių pornografija.

Venkite siųstis į kompiuterį ir peržiūrėti PDF ar kito formato rinkmenas.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonomika.lt

Autoriai: Martynas Pasiliauskas

Komentarai (10)