Pristatome verslo konsultavimo bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ parengtą interviu apie saulės energetikos galimybes ir perspektyvas Lietuvoje su bendrovės „SCHÜCO Lietuva“ direktoriumi Andriumi Mikšiu.

Justas Gavėnas, EKT: Kokia situacija susidarė Lietuvoje, įgyvendinant saulės energetikos iniciatyvas?

Andrius Mikšys: Pirmiausiai norėčiau paminėti, kad saulės energetika susideda iš dviejų dalių – tai elektros gamyba fotoelektriniais moduliais ir šilto vandens gamyba saulės kolektoriais. Tose Europos šalyse, kur atsinaujinančios energetikos įstatymai skatina elektros gamybą panaudojant saulės energiją, elektros gamyba sudaro 80 – 90 %, o vandens šildymas – 10 – 20 % (vertinant investicijas).

Lietuvoje atsinaujinančios energetikos įstatymas priimtas ir pradėjo galioti nuo 2011 m. vidurio. Iki to laiko, saulės energija Lietuvoje buvo naudojama retai ir tai tik vandens šildymui. Naujasis įstatymas investicijų grąžos prasme atveria galimybes gaminti tokiu pačiu būdu ir elektrą. Tačiau, kaip rodo kitų šalių patirtis, masiškumo šis reiškinys gali įgauti tik tuomet, kai tokias investicijas pradės finansuoti bankai.

Visas Lietuvoje veikiančias saulės elektrines galima suskaičiuoti ant vieno rankos pirštų. Jų bendra galia nesiekia ir 500 kW, tuo tarpu per 2011 metus Vokietijoje buvo instaliuota daugiau nei 5 GW, o Italijoje daugiau nei 8 GW iš saulės energijos gaunamos elektros gamybos pajėgumų.

J. G.: Kokią matote alternatyvių energijos šaltinių plėtros kryptį Lietuvoje ir kas turi būti padaryta jai įgyvendinti?

A. M.: Priėmus atsinaujinančios energetikos įstatymą Lietuvoje žengtas labai svarbus žingsnis į priekį, mat tokio įstatymo neturi net artimiausi mūsų kaimynai – lenkai, latviai ir estai. Tolimesnė valstybės užduotis – išmintingai reguliuoti įvairius energijos supirkimo tarifus naujai kuriamiems alternatyvios energijos gamintojams, kad visas šis procesas ne tik nesustotų bet ir „neperkaistų“.

J. G.: Kaip saulės energetiką veikia Lietuvos planai statyti atominę elektrinę?Ar verta investuoti į alternatyvius energijos šaltinius, jei ateityje turėsime pakankamus energetinius išteklius?

A. M.: Europos Sąjunga siekia, kad iki 2020 metų atsinaujinanti energija užimtų bent 20 % visoje energetikos struktūroje. Bet be energijos, gaunamos iš atominės energijos ar deginant neatsinaujinantį kurą,dar ilgai neišsiversime. Sugebėjimas panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius rodo valstybės ir jos žmonių išmintį ir racionalumą, nes ši energija yra Lietuvoje ir kainuoja tik ją išgauti. Visą kitą energiją reikia importuoti arba pasigaminti iš įvežamo kuro.

J. G.: Kokių, Jūsų nuomone, reiktų patobulinimų įstatyme?

A. M.: Įstatymui Lietuvoje įsigaliojus tik 2011 metų viduryje, o atskiroms jo dalims įsigaliojant nuo 2012 metų pradžios ar dar vėliau, šiandien dar sunku pasakyti kokie bus reikalingi patobulinimai ateityje.

J. G.: Panašu, kad saulės energijos panaudojimas vandens šildymui ir elektros gamybai įsibėgėja. Ar tai aktualu tik fiziniams asmenims, ar įmonėms taipogi?

A. M.: Tai aktualu visiems. „Nemokamas“ vandens pašildymas šiltuoju metų periodu labai reikalingas ne tik privačiam žmogui, bet ir restorano virtuvei, viešbučiui, kaimo turizmo sodybai ir pan. Iš saulės energijos gaminama elektra dėl turimų didesnių finansinių išteklių ar plotų (ypač nenaudojamų pramoninių stogų) įmonėms prieinama labiau nei privatiems žmonėms.

J. G.: Apie ką kompanijos turėtų pagalvoti, priimdamos sprendimus investuoti į alternatyvius energijos šaltinius?

A. M.: Pirmiausiai rekomenduoju susirasti rimtus partnerius, kurie būtų pajėgūs įgyvendinti tokius sprendimus. Šiandien šios srities rinka dar nėra susiformavusi ir tokių įmonių nėra daug, o apie jų patikimumą taip pat sunku spręsti. Be to, kaip ir kituose verslo srityse, nereikia pamiršti, kad pigiausi sprendimai nebūna geriausi.

J. G.: Kokią ekonominę naudą teikia saulės energija?

A. M.: Jeigu vandeniui šildyti naudojate saulės energiją, tai sutaupote apie 60 % viso metinio energijos kiekio, reikalingo jam pašildyti. Investavus į saulės energijos elektrinę, priklausomai nuo pasijungimo prie elektros tinklų sąlygų ir kainos, galite gauti 5 – 10 % metines palūkanas (jeigu tą pačią investicijų sumą padėtumėte į banką kaip indėlį).

J. G.: Ar norite tuo pasakyti, kad daugelis „Snoro“ indėlininkų turėjo kur kas saugesnę ir ekonomiškai efektyvesnę alternatyvą investicijoms?

A. M.: Deja, ne. Tokia galimybė paprastam investuotojui atsiranda tik nuo 2012 metų, todėl „Snoro“ indėlininkams ji niekaip nebūtų padėjusi.

J. G.: Tokiu atveju, visi daugiabučiai Lietuvoje turėtų būti nukloti elektros gamybos iš saulės energijos moduliais. Tuomet niekas nedejuotų dėl aukštų šildymo kainų, nes gautų „papildomą pensiją“?

A. M.: Rekonstruojamų daugiabučių stogai galėtų būti nukloti ne fotoelektriniais moduliais, o saulės kolektoriais, kurie šildo vandenį, kaip jau yra įgyvendinta Panevėžio rekonstruotame daugiabutyje. Tai leistų sutaupyti apie 60 % energijos karšto vandens ruošimui. Šildymo iš saulės energijos negausime, nes šildyti namus reikia šaltuoju metų periodu, kuomet iš saulės beveik nieko negauname.

J. G.: Gal tuomet už simbolinę kainą būtų galima išsinuomoti šalia esančios mokyklos stogą?

A. M.: Kiek žinau tai jau vyksta Vokietijoje. Mums dar iki tokio lygio reikia užaugti. Pirma reikia pasiekti a, b, c lygius, o tik tada galvoti apie d ir toliau. Norint tai pasiekti, reikės pakeisti ne tik daug reglamentuojančių aktų ar įstatymų, bet ir tam tikros revoliucijos galvose.

J. G.: Ar Jūs pats išnaudojate saulės energijos teikiamas galimybes asmeniniame gyvenime?

A. M.: Išnaudoju tiek, kiek leidžia mano namo situacija. Vandenį namuose šildau saulės energija jau dvejus metus, o 2012 metų pavasarį ant savo namo stogo planuoju „užkurti“ ir saulės elektrinę.

J. G.: Kokios pagamintos elektros energijos panaudojimo alternatyvos?

A. M.: Pačiam sunaudoti teoriškai įmanoma iki 30 % savo pagamintos energijos, imant privatų namą su 10kW saulės elektrine. Norint padidinti šį procentą, reikalingas pagamintos elektros energijos akumuliavimas. Šiai dienai dar nėra sukurtos atitinkamos ekonomiškai pasiteisinančios akumuliavimo technologijos. Tai ateities perspektyva.

Keletas faktų:

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino kainas, kuriomis nuo 2010/01/01 superkama elektros energija iš saulės (foto) elektrinių:

• Kai elektrinės galia iki 100 kW – kaina 1,63 Lt/kWh
• Nuo 100 kW iki 1 MW – 1,56 Lt/kWh
• Nuo 1 MW – 1,51 Lt/kWh
• Nuo 2012 m. tikėtini nauji elektros energijos supirkimo tarifai

Šios kainos galioja ir šiandien, bet žinoma artimoje ateityje bus peržiūrimos

• Preliminariais paskaičiavimais 1 kW įrengtos galios elektrinė gali pagaminti nuo 860 kWh/metus (Lietuvos rytinėje dalyje), iki 1000 kWh/metus (Lietuvos vakarinėje dalyje)
• 1 kW galios elektrinės saulės elementų plotas nuo 6 iki 20 kv. m., priklausomai nuo pasirinktos technologijos
• Oficialaus saulės elektrinės pajungimo prie elektros tinklų metu galiojanti supirkimo kaina galioja 12 metų
• Iki 30 kW galingumo saulės elektrinėms, nereikalingas poveikio aplinkai vertinimas, statybos leidimas

Daugiau apie tai galite pasidomėti bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ tinklalapyje.

Komentarai (5)