„Facebook“ profilis taps skaitmeniniu turtu, kurį bus galima paveldėti

Jau įsivaizduoju testamentą: "O savo farmvilio ūkį palieku savo dukterėčiai ir įpareigoju ją kasdien siųsti dovanėles visiems mano draugams iki tol, kol jie bus gyvi ir/ar facebook'o vartotojai." Na, gal ir nieko sprendimas...

Aš tai nieko prieš neturiu, kad jei mirčiau, mano facebook profilis išliktų. Be to ateityje žmonėms gali būti įdomu atlikti kokius tyrimus, domėtis, kokia veikla seniau žmonės užsiimdavo, kaip rengėsi, kur mokėsi, ką mėgo.

In America. Jeigu per pasaulį nusiris tokie nuosavybės įstatymai, tai arba pasirūpinsiu, kad arba tie "šeimos nariai" nežinotų apie paskyras naudojamas, arba iš vidaus padarysiu paskyras neįmanomas prieiti kam nors, arba paprasčiausiai ištrinsiu. Kam taip rašau? Pvz. tikrai niekam nenoriu leisti priėjimo prie mano email istorijos. Jeigu kas nors skaitytų, nesusiedami to su manim ar kitu susirašinėtoju - tegul, aš ne prieš. Bet jeigu visokie šeimynos nariai (ne visi turi vidutinį supratimą ir savimonę, deja...) pradės lysti, tai ne ačiū. Tuomet žinoma dar sektų vis populiarėjančios debesų talpyklos, jose jau sukaupti, kaupti, būsimi sukaupti failai. Didžioji dalis nieko nepasako, bet dalis jų tegul lieka taip, kaip padėta, niekam nevalia lysti ir "tvarkyti" jų. Visokie nuotraukų albumai, naršymų istorijos, pirkimų istorijos ir viskas kita. Ar tikrai viską patikėtumėt šeimos nariams prieiti kiek užsimano? Jeigu taip - džiaugiuosi jūsų puikiais šeimos nariais ir santykiais. Bet turėdamas platų spektrą šeimos narių, jau geriau tegul nelenda niekas ir išvis niekas. Tai, kas verta parodyti ir pasakyti - geriau nieko nelaukiant ir pačiam, dar esant gyvam. O kas liko neparodyta - tegu lieka neparodyta, kaip ir iki šiol. To žuvusio motociklininko vietoje nenorėčiau mamos "tvarkyti" mano profilių. Tegul viskas kas buvo jo ilsisi ramybėje. P.S. Su tokiais įstatymais, turint žinių apie jautrią informaciją paskyroje ir nepavykus įsilaužti gražiuoju, galima nukirsti asmenį, ir kaip nors per "gimines" lengvai gauti priėjimą prie daug ką keičiančių, turinčių, galinčių paskyrų... Dar viena priežastis nukirtinėti gyvybes. Gražu. Ir nė nemanykit, kad to nebus daroma. Privatumas ir šnipinėjimas, likę tik kaip gąsdinančios paranojos nublanks prieš gyvybę už paskyrą. Ir giminių neturėjimas nepadės - atsiras kokia nors gyvenimo draugė po mirties esant reikalui . Tad liks tik nebeturėti paskyrų, jeigu užimi kažką didelio ar užsiimi kažkuo dideliu... Ir kaupti viską asmeniniuose serveriuose, kur nors, kur tik tu vienas žinai. Arba nekaupti visai Vėl išsiplėtusiai pasvajojau. Tikiuos šiek tiek prasivėrė smegenai ir pavyko įžiebti minčių jūsų galvose