Pasyvieji namai Lietuvoje - mitai ir realybė

Daug prieštaringų skaičių: "Investuodamas į namo statybą žmogus turėtų turimą sumą padidinti 6–10 proc. ir statomas namas būtų vadinamas pasyviuoju." "...parengti pasyviojo namo projektą kainuoja beveik du kartus brangiau nei įprasto namo projektą." "...statyba gerokai brangesnė – maždaug 20–30 proc." "tokio namo statyba yra 10–15 proc. brangesnė nei įprasto, šildymo sąskaitos sumažėja 80–90 proc." "...B klasės namuose vieno kvadratinio metro šildymas kainavo 2,1–2,5 lito. Mūsų statytuose pasyviuosiuose namuose vieno kvadratinio metro šildymas kainavo 1,15–2,5 lito." Taip ir liko neaišku, kiek rezultate toks namas brangesnis, ir kiek mažiau energijos jame sunaudojama.

Va va, irgi ta pati pastebejau.

Jeigu atsižvelgiama tik į kvadrato apšildymo kainą tai mano namas irgi pasyvus..

Mano butas irgi pasyvus

Tik 2020? Turėtų būti bent jau nuo 2010 m., lėtai viskas toje ES vyksta, gerai dar, kad vyksta. Privėlė klaidų straipsnyje. Net parametrų namo neparašė. Nesuprantu kaip tokį gerą dalyką įmanoma taip blogai aprašyti... Tie vadovai ir žurnalistai visai nukvaišėjo. Net elementarių dalykų neišmano... Net bendrų koncepcijų nepristatė, kad stogo varža 15, sienų 10. Kad stengiamasi daugiau projektuoti langus į tą pusę kurioje didžiąją dienos dalį saulė šviečia. Kad vėdinimo sistema yra su rekuperatoriumi ir, kad po žeme eina vamzdžiai kuriuose pripučiamą orą pašildo žemė, o išeinantis oras dar pašildo jau sušildytą orą, o su rekuperatoriumi dar pašildomas mažas skirtumas iki reikiamos temperatūros taip per keletą lygių sumažinamas šilumos praradimas per vėdinimą ir užtikrinamas geras vėdinimas (dėl to vasarą nebūna per karšta, o name temperatūra visada būna pastovi ir ypatingai nepaslanki nuo klimato lauke, dėl to tokiame name labai gerai jautiesi, dar yra pora dalykų dėl ko geriau, bet aš nesiruošiu straipsnio rašyti kai tokie manantys, kad gali rašyti straipsnius juos rašo). Be to nieko nepasakė, kad tokiose namuose šildymo sistemos nėra (dėl ko sutaupoma pinigų šičia ir toks namas iš esmės užsienyje kainuoja tiek pat kiek ir nepasyvus!), na išskyrus rekuperatorių, žmones (kiekvienas po 100 W generuojam) ir dar elektros prietaisus (telikai, kompai, apšvietimas, indukcinė viryklė, virdulys ir t.t.). O kur dar prie langų galimos automatinės langinės? Jeigu kas nors prisidėtų prie manęs būtų visai neblogai verslą vystyti, nes vokiečiai dar nesugalvojo, nors pas juos atsirado pasyviųjų namų terminas, o Lietuvoje tik vieną žmogų girdėjau tuo užsiimantį. Kurios padidina saugumą ir dar padidina varžą (kitais žodžiais pasakius sumažina šiluminį laidumą). O kai kurie architektai išvis idiotai kaip galima padaryt projektą kur gegnės ore kabo? Po to statybininkai turi galvoti, o ne pagal kažkokių durnų „architektų“. Kaip dar juos galima vadinti „architektais“? Po to tokie ir užsimano padvigubinti projekto kainą, nes reikia „mokytis“ ko nesimokė universitete Žiauru...

O kas stato pagal architektų piešinius?! Tam yra kaip tie, statybos inžinieriai, ar kaip vadinasi - kur architektų piešinius verčia techniniais brėžiniais. Ar norėtumėte, kad namą kurtų inžinieriai? Gautųsi praktiškos, stiprios, efektyvios ir pigios dėžutės

Pasiulymas - nepasikuklink ir parasyk straipsniuka Tikrai butu idomu paskaityti Domiuosi daugiau del to, kad potencialiai tevai savo nama parduos ir statysis nauja.

O kokios konstrukcijos būna? Jeigu R 10 ir 15 tai reik kokia 35-40cm siltinimo. Tai kur tiek dėt? Visiška sandarumą ir rekuperatorių suprantu, geras dalykas, bet šiluminė varža eksponentiškai kinta, jau virš 5 skirtumas labai sumažėja.

Va jums pasiskaitymui http://vvnamas.wordpress.com Sienų šiluminė varža 9,2m²·K/W Plotis 50cm.

Pats esu statybininkas ir dirbu "pasyviam" name, ir ta nama statos statybu firmos direktorius tai tame name per diena kurenam buržuika iki 14 prišildom o per nakti nukrenta iki 2 - 4c nors lauke tuo metu pašaldavo iki -3 kažkur... tai tiek to pasyvumo... ai dar palėpėj dėjo 2 sluoksnius vatos virš gipso ir po čerpėm tai dabar palėpėj gegnės pelyja akyse, nes kondensatas renkas... nu krc

Tai va jeigu namas pasyvus, tai namo šeimininkas turi "aktyviai" jį gerinti ir remontuoti man iškilo klausimas, jeigu dabar kvadrato apšildymas kainuoja man 1,7lt tai jeigu bus pasyvus namas norit pasakyt kainuotų 90proc. mažiau? kažkaip nesitiki nors tu ką

Na taip, straipsnis tai labai jau nesuprantamas. Tai 6-10proc. brangsta, tai jau 10-20.... Kas dėl architektų, tai kaip sakoma, tas kas išmano viską, išties neišmano nieko. Pagal tokio architekto pabraižymus, virtuvėj padariau 14 jungiklių

Kažkokia nesąmonė tada ten. Mano namas tarybinis, iš lauko uždėtas 10cm. polistirolio sluoksnis. Ir per parą temperatūra nukrenta tik maždaug 2 laipsniais, kai lauke temperatūra ~-10C.

Tai įsiskaityk, tam name tik buržuika stovi, ar taviškis irgi tik buržuika šildomas?

Zmones darot elementarias klaidas, ar yra garo izoliacija (stabilizuota polietileno plevele), tarp gipso ir siltalo? Jei butu tai joks kondensatas nesirinktu nes dregme ateina is vidaus ir kondensuojasi kazkur vidury siltinimo. Dar gali buti antraip prikalta ta plevele po cerpem kuri nepraleidzia lietaus vandens, bet isleidzia gara, arba paliktas per mazas tarpas tarp gegniu ir cerpiu, arba jis uzdarytas, del ko neprapucia vejas ir neisnesa dregmes. Jei krenta temperatura per nakti kai nekurenat reiskia nera pakankamai termines mases, nera pakankamai naudota masyviu medziagu, tokiu kaip betonas, silikatines plytos, sunkus blokeliai ir tt. Matyt pertvaros gipsines, o perdengimai paslepti po gipsu, ar kazkas tokio, gal dar ir lauko sienos is kokio akytbetonio, arba netgi namas isvis karkasinis, tada ir nepavyks sukapti silumos. Siaip pats statausi pasyvu nama O kad zinociau, kaip teisingai suprojektuoti teko tapti savamoksliu pasyviu namu architektu ir konstruktoriumi, o statybininku, santechniku ir elektriku jau buvau iki to. Tiesiog zinojau, kad LT dar nebuvo tuo metu specialistu ir niekas kitas uz mane pati geriau nezinos, koks tas "teisingas" pasyvaus namo projektas yra. Man nekainavo projektas nei cento daugiau, nei iprasto namo, nes as atejau pas architekta su savo gatavu projektu. Dariau projekta iskarto, kaip 3D modeli. Ir nemanau, kad tokiu archtektu dabar jau yra daug kurie galetu projektuoti ("teisingus") pasyvius namus. Zinoma ant sienu ir lubu uzmesti daugiau siltalo + trisluoksnius langus nupiesti gali kiekvienas, bet tai nera pasyvus namas. Dar turi buti langai i pietus, neturi buti kvailu stogu/stogeliu ir nereikalingu dizaino akcentu tokiu, kaip beprasmiski kampai, arba garazu pastate, arba balkonu virs gyvenamu patalpu ir tt. Va cia ir yra visas architekto menas padaryti grazu nama, kai yra daug apribojimu, jei juos pazeisi namas nebebus energetiskai efektuvus. Na bet viskas yra imanoma. As susiduriau su kita problema pasyviam name, koki sildymo buda rinktis ar brangu geotermini, nebrangius kondicionierius, o gal geriau el radiatoriai su vejo jegaine? Ir beveik kiekvienas pasyvus namas susidurs su rekuperatoriaus problemom, tiksliau rekupai buna neefektyvus ir dar uzsalantys ziema. O tai labai blogai, nes jie pradeda sildyti ieinanti ora su elektra, kokius 2 - 3 kW naudoja o naudos jokios is to, ta galia yra skirta sildyti lauko ora tam tikra prasme, na tiksliau iki +3C. Cia yra atskira plati tema ir vieta kur zmones padaro klaidas beveik 99 atvejais is 100. Yra ir super efektyviu neuzsalanciu (tikslaiu nebijanciu uzsalimo) rekupu, del ko ju efektyvumas smarkiai isauga kai lauke salta, bet mirtingieji apie tokius nezino. Jei ka tai google "fine wire HRV" arba cia http://www.viking-house.ie/fine-wire-hrv.html Is bedos tinka tokie kurie esant uzsalimo pavojui didina ismetamo oro srauta ir mazina ieinancio. Apie langus paskysiu tik tiek, kad langai i mazdaug pietu puse sildymo sezono metu nuostuoliu neduoda. Yra truputi nuostuoliu nuo grudzio men, bet kitais men saule kompensuoja nuostuolius. Kol dar nera vakuuminiu paketu i pietu puse galima deti betkokius tik kad butu su selektyviniais stiklais, kad ir dvieju stiklu nesvarbu.

Taip ir butu, tarkim tu normaliam name R 5 sunaudoji x kWh, tai pasyviam R 10 zinoma, kad bus x/2. Bet yra kita medalio puse, jei tu investuosi i siltinima ir visa kita 50klt, kiek uz tuos pinigus nusipirktum malku, gal visai neverta siltinti? Polistirolo garantija yra 50 metu, mineralinems vatoms 35 metai berods.

straipsnis tai apie nieka, nebent apie tai, kad apsivilkti batus yra labai sudetinga, todel samdykit mus ir mes apausime jums batus profesionaliai. galima isvengti statybininku broku - jie pridaro bereikalingu salcio tiltu ties grindimis, ties perdengimu, ties kampais ir t.t. taciau kiek as susiduriau su silto namo problemomis, tai didziausia problema - langai ir durys. kalbu ne apie stikla ar lango rema, o pats lango ar duru itvirtinimo vieta, sandarinimo linija. nors ir atejo, dapute daugiau vatos. na neina taip padaryti kad per tas vietas butu sandaru. galima padaryti sienas ir lubas nors ir 50R, taciau ka daryti su langais ir lauko durimis??? pavadinimsas "pasyvus" tai tik reklaminiai triukai

Kažkam kažkas pelyja? Man įdomu kas ten per direktorius, kad technologinių reikalavimų net nesilaiko Nors ir Kauno energijos direktorius ne kažką, sugeba savo kalboje padaryti tris grubias klaidas kurias kiekvienas gerai išmokęs fiziką mokykloje nebūtų padaręs. Kai tokie vadovai ir tokie darbininkai kurie už juos ne geresni tai ne kažką... Man toks jausmas, kad ne progresas, o degradavimas Lietuvoje vyksta... Sutinku, bet tik ne su durim ir langais: Jau kartojuosi, atsiprašau, bet... Žiemą kada ir kiek laiko būna saulė? Daugiau dieną ar naktį? Ką darai naktį su žaliuzėm/užuolaidom/...? Dieną kai darbas/mokykla/darželis visi namuose būna? Va dėl to yra elektroninės langinės. Va jos ir sumažina drastiškai išeinamą šilumą iš būsto. Taip, kad laikas kada būna atidarytos langinės yra labai trumpas, paliksiu pasiskaičiuoti patiems. Aišku nebūtina tokių langinių darytis: http://y.delfi.lt/norm/14447/244953_FqvOLA.jpeg užtenka paprastas elektronines (automatiškai tam tikru užsidarančias arba paspaudus mygtuką užsidarančias) su polistirolio geru sluoksniu. Su durimis dar paprasčiau.

Beveik visi komentatoriai turi racionalų grūdą. Tik pradžiai reikia susitarti kaip šiluminės energijos netenkame pastate. Apytikriai skaičiai galėtų būti tokie: per sienas apie 25%, per stogą 10%, per grindis 7%, per langų ir durų plotą 31%, likusią energiją prarandame dėl nesandarumų ir ventiliacijos 27%. Mano pastebėjimas būtų tas, kad didinant sienų ar perdangos šiluminę varžą, tampa neefektyvu ją didinti daugiau kaip 5m²·K/W (pvz. sienos:keramzitinis blokelis 250 mm storio ir 160 mm storio polistireno). Trijų kamerų langų šiluminė varža 0,7-0,75m²·K/W, paprastai langai sudaro 10% grindų ploto. Pasiekus minėtą šiluminę varžą, šilumos kiekis išeinantis per sienas susilygina su per langus ir per langų nesandarumus su sienomis išeinančia šiluma. Tarkime, kad pašiltinsime sieną iki šilumonės varžos 10 m²·K/W, tai yra du kartus, bendroje sumoje šilumos nuostolius sumažinsime tik apie 10-12%. Dėl skirtingų oro molėkulių greičių patalpos viduje ir išorėje, susidaro oro slėgio skirtumas, kuomet ir per menkiausią plyšelį išeina šiltas oras į lauką. Tokiu atveju geresnis šilumos taupymas ir investicija yra į pastato hermetizaciją (užsandarinti visus sienų, perdangos, grindų , langų ir durų) sujungimus specialiomis nepralaidžiomis oro medžiagomis, tarpinėmis, sandarikliais, plėvelėmis, glaistais, dažais ir kt. Hermetizavus pastatą, būtinai reikės tik užtikrinti oro pasikeitimą, kad turėtumėm gaivaus (šilto žiemą ar vėsaus vasarą) oro, tai galėtų atlikti rekuperatorius.