Šešiuose iš dešimties „Wikipedia“ straipsnių aptinkama faktinių klaidų

patikrino visa penktadali milijono vikipedijos straipsniu ir nusprende kad klaidingu yra 60 procentu. Ir lygiai 60 ne desimtaja maziau ar daugiau, kaskaip itartinai skaba. Na verciau tiketi wiki nei daily mail.

Šiaip, kiek man teko susidurti - tai tikrai yra kuriozų, kur Wikipedijoj vienaip rašo, o šaltiniuose, iš kurių imta medžiaga irgi kitaip.

Manau visur yra klaidų. Ne kartą teko klausytis Lietuvos ekonomistų kalbų, kai kurie tiesiog paprasčiausiai nusikalbėdavo. Manau wikipedia projekte klaidos proto ribose.

straipsniai apie automobilius ir motociklus turi daugybe neesminiu smulkmeneliu o mazo neatitikimai nekeiciantys esmes manau nieko baisaus

Yra klaidu tai faktas. Visur klaidu yra ir vadoveliuose enciklopedijose visur ju rasi

Panašu, kad šitie tyrėjai irgi nesuprato Wikipedios principo, panašiai kaip Juršėnas susitikimo su Wales'u metu - http://www.commonsense.lt/2012/04/06/ji ... etuvoje-2/ : "Pirmininke, užuot braukius klaidas, jums reikėjo jas iškart pataisyt"

Ištikro niekada nesidomėjau, taigi gal kas trumpai ir aiškiai gali pasakyti, kaip WIKI apsisaugo nuo reklamų ar tyčinės dizinformacijos? Tarkim, kodėl aš negaliu eiti nuo straipsnio prie straipsnio ir visur įterpinėti savo reklamas, žinutes, etc.?

Moderatoriai? Straipsnių autoriai, prižiūrėtojai, administratoriai? Ten yra kelių laipsnių žmonės, kuriems suteikiamos tam tikros teisės. Aukščiausio laipsnio teisių iš Lietuvos neturi niekas kiek girdėjau.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, (angliškoji) Vikipedija yra dar visai pakenčiamos kokybės. Reikia tik atsižvelgti, kad Vikipedijoje rašo ne ekspertai, bet eiliniai internautai lameriai. Populiarūs straipsniai nekonfliktinėmis temomis yra gana kokybiški. Atvirą vandalizmą greitai pastebės ir IP užblokuos. O nuo subtilios tyčinės dezinformacijos neapsisaugo niekaip.

Už tai čia klaidų nėra: http://www.pipedija.com/

Galima pagalvoti, kad faktinių klaidų nepasitaiko "rimtose" enciklopedijose kaip TŽŽ, Britannica, "Kas yra kas". Wikipedijos pats žanras turi didelių privalumų prieš klasikinius žinynus. Pirma, tai gana išsamus analitinis konspektas, ne tik faktų sankaupa. Antra, Wikipedijoje nėra autoritetų su neginčijama nuomone - klaidas rasti ir taisyti gali kiekvienas. Trečia, aktuali informacija atnaujinama labai operatyviai. Ketvirta, peer review procesas lankstesnis nei įprasta enciklopedijose - kuo straipsnis aktualesnis ir dažniau taisomas, tuo griežtesnę patikrą jis pereina prieš publikuojant. Penkta, aktuali informacija nėra išbrokuojama vien todėl, kad straipsnis ar jo dalis neatitinka formato: įdedami įspėjimai, ir toliau jau skaitytojo reikalas, kiek dėmesio atkreipti į žymas "galimai šališka", "nepagrįsta šaltiniais", "autorinis tyrimas". Ir galbūt svarbiausia - kad visos citatos patikrinamos vietoje, todėl apskritai toks tyrimas, koks buvo atliktas yra įmanomas. O vat pabandyk patikrinti kokio TŽŽ termino teisingumą - užsikasi ieškodamas šaltinių. Apskritai, procentinė statistika, kiek straipsnių turi klaidų, neturi didelės prasmės, nes dauguma straipsnių Wikipedijoje savaime yra menkaverčiai. Imant vien top 1000 straipsnius, klaidų ten būtų žymiai mažiau. Ir galų gale - buvo tiriami straipsniai apie verslo subjektus, kurie tikrai yra šališkesni nei straipsniai apie fiziką ar matematiką. Kad tyrimo dalyviai prisipažįsta netikrinantys faktų, gal tik įrodo, kad tie faktai nėra kritiniai? Iš čia klausimas, ar autoriai turėjo tikslą atlikti objektyvų tyrimą, ar surado tai, ką norėjo surasti.